Japonija kurs naujas pajėgas, ginsiančias šalį nuo grėsmių kosmoso srityje

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė) pirmadienį pareiškė, kad jo valstybė kurs kosminės gynybos dalinį, siekdama apsisaugoti nuo potencialių grėsmių, varžovėms regione vystant raketas ir kitas technologijas.

Pasak jo, šis dalinys turėtų glaudžiai bendradarbiauti su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) neseniai įkurtomis kosmoso pajėgomis.

Kosminės erdvės misijos dalinys pradės veikti balandžio mėnesį ir bus pavaldus Japonijos oro savigynos pajėgoms, pabrėžė Sh. Abe, sakydamas kalbą, žyminčią šių metų parlamento sesijos pradžią.

Pasak jo, Japonija taip pat turi gintis nuo grėsmių elektroninėje erdvėje ir nuo elektromagnetinių trukdžių, kartais panaudojamų prieš japonų palydovus. Pastaruoju metu auga nerimas, kad Kinija ir Rusija ieško būdų trikdyti, išjungti ar naikinti palydovus.

„Drastiškai sustiprinsime pajėgumus ir sistemą, siekdami užsitikrinti pranašumą“ šiose gynybos srityse, sakė Sh. Abe.

Kosmoso dalinys bazuosis esamoje aviacijos bazėje Fučiū, esančiame vakariniame Tokijo priemiestyje, kur iki naujų pajėgų visaverčio veikimo pradžios 2022 metais dirbs apie 20 žmonių. Dalinys bus atsakingas už palydovinę navigaciją ir ryšius su kitais kariais sausumoje ir tiesiogiai nedalyvaus operacijose.

Sh. Abe kabinetas gruodį skyrė 50,6 mlrd. jenų (400 mln. eurų) su kosmosu susijusiems projektams, tačiau parlamentas dar nepatvirtino šio biudžeto.

Dalinys bendradarbiaus su rugpjūtį D. Trumpo įsteigtomis JAV kosmoso pajėgomis, taip pat su Japonijos kosmoso tyrimų agentūra bei Aviacijos ir kosmoso tyrimų agentūra.

Apie poreikį sustiprinti kibernetinį saugumą liudija ir korporacijos „Mitsubishi Electric“ pirmadienį pasirodęs pranešimas, kad prieš jos sistemas pernai birželį buvo surengta kibernetinė ataka, per kurią galėjo būti pavogta tūkstančių jos potencialių, esamų ir buvusių darbuotojų asmeninių ir su verslu susijusių duomenų.

Bendrovės teigimu, per ataką nenutekėjo jokios įslaptintos informacijos, susijusios su „Mitsubishi“ veikla gynybos, kosmoso, transporto, elektros energijos ir kitose srityse. Korporacija pažadėjo imtis papildomų saugumo ir stebėsenos priemonių.

Sh. Abe savo ruožtu paragino Japonijos savigynos pajėgas išplėsti savo pajėgumus ir vaidmenį tarptautinėje arenoje, stiprinant bendradarbiavimą ir ginkluotės suderinamumą su JAV, nes Japonija vis dažniau dirba kartu su amerikiečių kariuomene ir vis labiau nerimauja dėl didėjančių Kinijos ir Šiaurės Korėjos pajėgumų.

Sh. Abe, minėdamas 60-ąsias Japonijos ir JAV saugumo sutarties pasirašymo metines, pažadėjo sustiprinti savo šalies gynybos potencialą ir glaudžiau bendradarbiauti su Amerika tokiose srityse kaip kosmosas ir kibernetinis saugumas.

Jis pareiškė esąs pasirengęs atsiskaityti už Japonijos „nelaimingą praeitį“ su Šiaurės Korėja, besitikėdamas „apibendrinti“ savo šalies pokario palikimą iki savo kadencijos pabaigos kitais metais.

Jis pakartojo, jog ketina pradėti derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) be išankstinių sąlygų, kurių anksčiau reikalavo – denuklearizuoti Korėjos pusiasalį ir išspręsti dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl Šiaurės Korėjos pagrobtų Japonijos piliečių.

Vienas iš Sh. Abe prioritetų einant pareigas yra pasiekti jo ilgai puoselėjamą tikslą – peržiūrėti dalyvaujant JAV parengtą Japonijos konstituciją, draudžiančią naudoti jėgą sprendžiant tarptautinius ginčus.

Nepaisant Sh. Abe pastangų, tikimybė, kad bus pataisytas šalies pagrindinis įstatymas, nuolat mažėja dėl visuomenės susidomėjimo stokos ir opozicijos dėmesio kitiems aistras keliantiems klausimams, tokiems kaip Tokijo neseniai priimtas sprendimas išsiųsti karinio jūrų laivyno pajėgų į Artimuosius Rytus ir abejotinas viešųjų lėšų panaudojimas Sh. Abe kasmet rengiant vakarėlius, per kuriuos grožimasi žydinčiomis sakuromis.

Apie atšilimą Japonijos įtemptuose santykiuose su Pietų Korėja liudija Sh. Abe pareiškimas, kad jis planuoja glaudžiai bendradarbiauti su Seulu normalizuojant sudėtingą saugumo aplinką šiaurės rytų Azijoje.

Tačiau premjeras vėl pareikalavo, kad Pietų Korėja išspręstų klausimą dėl kompensavimo buvusiems korėjiečių darbininkams per Japonijos kolonijinį valdymą 1910–1945 metais.

„Tikiuosi, kad [Seulas] tesės dvišalį pažadą ir užmegs į ateitį orientuotus dvišalius santykius“, – pažymėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių