Istorinis NASA zondo praskriejimas pro tolimą šaltą pasaulėlį pavyko

Virtinė nekantriai lauktų signalų buvo gauta po 10 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Jie parodė, kad zondui šis rizikingas praskriejimas didžiuliu greičiu puikiai pavyko, jis nenukentėjo.

„Mūsų zondas sveikas“, – sakė „New Horizons“ misijos operacijų vadovė Alice Bowman (Elis Bauman), pasigirdus sveikinimo šūksniams skrydžių kontrolės centre Merilande esančioje Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) taikomosios fizikos laboratorijoje.

Maždaug 10-čia valandų anksčiau NASA atšventė naujametinį „New Horizons“ praskriejimą: 0 val. 33 min. vietos (7 val. 33 min. Lietuvos) laiku misijos vadovai ir astronautų skafandrus vaizduojančius kostiumus vilkintys vaikai pūtė vakarėliams skirtus švilpukus. Tą akimirką zondas nukreipė savo kameras į kosminę uolą, esančią maždaug už 6,4 mlrd. kilometrų nuo Žemės ir skriejančią tamsioje, šaltoje Saulės sistemos srityje, vadinamoje Koiperio juosta.

Daugiau atvaizdų ir duomenų laukiama vėliau antradienį. Šis prasilenkimas, įvykęs maždaug 1,6 mlrd. kilometrų atstumu už Plutono orbitos, suteiks mokslininkams pirmąją galimybę iš arti pažvelgti į vieną iš senovinių objektų, iš kurių prieš milijardus metų susidarė Žemė ir kitos planetos.

Plutonas iki šiol buvo tolimiausias pasaulis, kurį aplankė kosminiai aparatai.

Maždaug 51,5 tūkst. km per valandą greičiu skriejantis „New Horizons“ buvo atsidūręs maždaug už 3,5 tūkst. km nuo „Ultima Thule“ paviršiaus.

„Šios nakties neužmirš nė vienas iš mūsų“, – sakė grupės „Queen“ gitaristas Brianas May (Brajenas Mėjus), taip pat turintis astrofizikos daktaro laipsnį. Jis įrašė solinę melodiją, skirtą „New Horizons“ ir tyrimų dvasiai pagerbti.

Projekto vyriausiasis mokslininkas Alanas Sternas sakė, kad „Ultima Thule“ yra unikalus objektas, nes jis yra išlikęs iš ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi tarpsnio ir gali suteikti atsakymų apie kitų planetų kilmę.

„Šis objektas taip smarkiai įšalęs, kad jis yra tobulai išsilaikęs nuo savo pirminio susidarymo“, – aiškino tyrėjas.

„Viskas, ką sužinosime apie Ultimą – pradedant jos sudėtimi, baigiant geologija, kaip ji iš pradžių susidarė, ar turi palydovų ir atmosferą, ir visokiausių kitų dalykų – suteiks mums žinių apie Saulės sistemos objektų formavimosi pirmines sąlygas“, – pridūrė jis.

Dėmesio centre

Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, koks yra „Ultima Thule“ pavidalas – ar šį asteroidą dengia krateriai, ar jis yra lygus. Taip pat neaišku, ar tai pavienis objektas, ar keli arti vienas kito skriejantys asteroidai.

Tačiau antradienį paskelbtoje vis dar neryškioje nuotraukoje matyti, kad asteroidas yra pailgas, o ne apskritas kūnas. Jo forma primena kėglį ar žemės riešutą, jis yra maždaug 35 km ilgio ir 15 km pločio.

A. Sternas sakė, jog lažintųsi, kad asteroidas yra vienas kūnas, o ne du luitai, besisukantys vienas aplink kitą, bet pridūrė, kad dar palauks naujų, ryškesnių nuotraukų, kurios turi atkeliauti trečiadienį.

Didžiausios raiškos atvaizdų laukiama vasario mėnesį, sakė A. Sternas.

Per kelias akimirkas, kol zondas skriejo netoli asteroido, jis turėjo padaryti apie 900 nuotraukų.

„Ultima Thule“ buvo aptiktas 2014 metais Hubble'o (Hablo) kosminiu teleskopu.

Mokslininkai nusprendė patyrinėti „Ultima Thule“, kai 2006 metais paleistas „New Horizons“ 2015 metais baigė savo pagrindinę misiją – praskriejo pro Plutoną ir atsiuntė iki šiol ryškiausių šios mažosios planetos nuotraukų.

Pasak A. Sterno, buvo siekiama gauti Ultimos nuotraukų, kurių raiška būtų triskart didesnė negu fotografuojant Plutoną.

Planetų tyrimų priešakyje

Pasak NASA, „Ultima Thule“ yra neoficialus šio objekto pavadinimas. Viduramžių literatūroje ir žemėlapiuose taip buvo vadinama kažkokia tolima šiaurinė sala, tapusi vietos už žmonėms pažįstamo pasaulio ribų simboliu.

Projekto mokslininkas Halas Weaveris (Halas Viveris), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, sakė, kad Koiperio juosta, kurioje išlikę daug Saulės sistemos formavimosi pradžios liekanų, buvo atrasta tik praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.

„Tai planetų mokslo priešakys“, – sakė H. Weaveris.

„Pagaliau pasiekėme Saulės sistemos pakraščius. Objektus, egzistavusius ten nuo pat pradžių ir, kaip manome, menkai tepakitusius. Mes tai išsiaiškinsime“, – pridūrė jis.

Pirmadienį kitas NASA aparatas – OSIRIS-REx – pasiekė kitą rekordą, pradėjęs skrieti orbita aplink asteroidą Benu. Šis maždaug 500 metrų skersmens dangaus kūnas yra mažiausias, aplink kurį kada nors yra paleistas skrieti kosminis zondas.

NASA sakė, kad įskriejimas į orbitą aplink dangaus kūną, esantį maždaug už 110 mln. km nuo Žemės, yra „šuolis žmonijai“, nes dar joks aparatas nėra „sukęsis taip arti tokio mažo kosminio objekto, kurio gravitacijos vos pakanka išlaikyti aparatui stabilioje orbitoje“.

Šie du svarbūs planetų tyrimo pasiekimai įvyko minint „Apollo 8“ misijos, kai JAV astronautai pirmąsyk apskriejo Mėnulį, 50-ąsias metines.

„Švęsdami Naujuosius metus pakelkit akis į dangų ir akimirką pagalvokit, apie nuostabius dalykus, kurių gali padaryti mūsų šalis ir mūsų rūšis, kai nukreipiame į tai savo protus“, – pirmadienį A. Sternas rašė laikraštyje „The New York Times“.