Ilgesnis gyvenimas ir nemirtingumas – tik turtuoliams?

Nauda visiems ar tik keliems?

Šie projektai išjudina mokslo pagrindą – lėtas kelias į mirtį yra tai, kas sieja visą žmoniją. Tačiau kai kurie klausia, gal ši kova prieš mirtingumą viso labo atskleidžia pasaulio elito puikybę. Netgi korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, paklaustas apie gyvenimo pailginimo ir nemirtingumo paieškų projektus, sakė: „Turtingųjų užsispyrimas finansuoti tyrimus, kad galėtų gyventi ilgiau, atrodo gana egocentriškas siekis, kol mes vis dar nenugalėjome maliarijos ir tuberkuliozės. Žinoma, pripažįstu, kad gyventi ilgiau būtų nuostabu.“

Prieš trejus metus atliktoje apklausoje daugelis amerikiečių sakė, kad jų nedomina mintis pailginti gyvenimą – tai tik patvirtina mintį, kad šie tyrimai nėra aktualūs daugumai žmonių. 70 proc. respondentų nurodė, kad jiems idealiausia vidutinė gyvenimo trukmė svyruoja nuo 79-erių iki šimto metų, 51 proc. apklaustųjų teigė, kad sulėtinti žmonių senėjimą siekiantys moksliniai tyrimai tik pakenktų visuomenei. Manoma, kad paieškos, kaip užkirsti kelią mirčiai arba bent sulėtinti senėjimo procesą, yra tik laiko ir pinigų švaistymas bei skirtas tik turtingųjų sluoksniui.

Tačiau bioetikas Jamesas Hughesas mano, kad ši mintis yra nepagrįsta. „Skundai, kad tokie tyrimai yra pernelyg brangūs, tiesiog parodo trumparegišką požiūrį“, – pasipiktinęs aiškino J. Hughesas. Jis sutiko, kad, be abejonės, yra svarbu sukurti vaistus nuo maliarijos, parūpinti daugiau lovų ligoninėse ir apsaugoti žmonių gyvybes nuo tokių išgydomų ligų kaip cholera. Bet moksliniai tyrimai, kurie visų pirmą bus išskirtinai turtingųjų interesas, gali duoti naudos visam pasauliui.

Po gerais norais – rūpestis savimi

Kai kurie mokslinių projektų yra vykdomi vien dėl asmeninio minėtų milijardierių rūpinimosi savo sveikata. Vienas „Google“ įkūrėjų S. Brinas, kuris turi Parkinsono ligą lemiančių genų, skyrė 150 milijonų JAV dolerių tam, kad mokslininkai pasistengtų perprasti DNR.

Dar vienas „Google“ įkūrėjas L. Page'as įsteigė kompaniją „Calico“, kovojančią prieš senėjimą – jai skyrė net 750 milijonų JAV dolerių. P. Thielas sukūrė „Breakout Labs“ programą, kad paremtų radikalųjį mokslą, kuris sprendžia klausimus, kaip atauginti kaulus ar pakoreguoti DNR.

P. Thielas taip pat finansiškai remia kontroversiškai vertinamo tyrėjo Aubrey de Grey pastangas. Pastarasis mokslininkas tiki, kad galime išsiaiškinti ląstelių ir genetikos pokyčius, kurie ir sukelia senėjimą, o tada juos sustabdyti. Labiausiai ginčytinos idėjos buvo kūno užšaldymas tam, kad žmogus galėtų grįžti į gyvenimą po kelerių metų, arba perkelti vieno žmogaus sąmonę į kitą kūną, kad nemirtingumas būtų įmanomas. Kol šie projektai, primenantys mokslinę fantastiką, laikomi absurdiškais, J. Hughesas mano, kad tyrimų rezultatai gali transformuoti ir patobulinti mediciną.

Savo ruožtu oponentai piktinasi, kad net jeigu technologijų magnatams pavyks pasiekti užsibrėžtus drąsius tikslus, šių darbų nauda bus prieinama tik elitinei turtingųjų grupei. Bioetikas J. Hughesas su tuo nesutinka. Jis siūlo pažvelgti į mediciną. Kai antiretrovirusinė terapija, skirta gydyti AIDS, buvo sukurta, ji kainavo daugiau nei dešimt tūkstančių JAV dolerių per metus ir buvo neįkandama daugeliui, ypač gyvenantiesiems besivystančiose šalyse. Tačiau šių vaistų plėtra ir tarptautinis aktyvistų spaudimas padėjo ženkliai sumažinti medikamentų kainas.

Šiuo metu daugelis žmonių mano, jog jų nedomina gyvenimo trukmės pailginimas, nes jie netiki, kad įmanoma gyventi ilgiau ir likti sveikiems. Žmonija susitaikė su mirtimi senyvame amžiuje, nes tai nepakeičiamas gyvenimo dėsnis. Tačiau kai tik žmonės suvoks, kad ilgaamžiškumas yra pasiekiamas, jie pakeis požiūrį ir ims reikalauti, kad naujai sukurti medikamentai taptų prieinami kiekvienam. Kad ir kaip būtų, gyvenimo trukmė per pastaruosius pusantro šimto metų ir taip beveik padvigubėjo.

Drakono įveikimas

Filosofas Nickas Bostromas sukūrė pasaką apie kovą prieš senėjimą „Pasakėčia apie drakoną tironą“, kuri buvo publikuota Medicinos etikos žurnale. Ši pasaka padeda paaiškinti, kaip požiūris į senėjimą gali pasikeisti ateityje.

Pasaulyje, kurį valdo drakonas (senėjimas), visi tiki, jog jis yra nemirtingas ir reikalauja paaukoti tūkstančių žmonių gyvybes kasdien. Daugelis žmonių tai priima kaip natūralų gyvenimo dėsnį. Bet jeigu koks nors pakvaišęs sumanus mokslininkas sugalvos būdą, kaip sunaikinti drakoną, nors tai ir brangu bei atrodo neįmanoma, žmonės daugiau nebepriims tokios gyvenimo pabaigos kaip savaime suprantamos. N. Bostromas rašo, kad tam tikru metu mes visi suvoksime, kad drakonas, simbolizuojantis senėjimą, yra blogas ir naikina žmones, o tai tikriausiai galima sustabdyti.

Tarp kita ko

Svajojantieji apie stebuklingą eliksyrą, kuris padėtų ilgiau išlikti sveikiems ir laimingiems, gali jo ieškoti savo banko sąskaitoje. Turtas ir socioekonominis statusas turi lemiamą įtaką gyvenimo trukmei. Ekonomistai sako, kad turtingesni gyvena keleriais metais ilgiau nei nepasiturintys žmonės.

Išsilavinimas taip pat yra vienas ilgaamžiškumo veiksnių. Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, linkę mažiau gerti ir rūkyti, jie dažniausiai nėra nutukę – visai tai lemia sveiką ir ilgą gyvenimą. Visi šie veiksniai kartu su didelėmis pajamomis turi reikšmę ilgesnei gyvenimo trukmei, nes vien turto nepakanka užtikrinti gerą sveikatą.