Gyvybės pėdsakų Saulės sistemoje tikimasi rasti per artimiausią dešimtmetį

Nežemiškų civilizacijų paieškų problema yra labai sena, bet, kai 2009 m. amerikiečiai į kosmosą paleido Keplerio teleskopą, įvyko didžiulis teigiamas posūkis, LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sako  Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. „Šiuo metu mokslininkai, filosofai samprotauja, kad gyvybės pėdsakų net Saulės sistemoje galbūt rasime [...] per artimiausius 10 metų. Yra minčių, kad per artimiausius 20 metų galėsime įrodyti protaujančios gyvybės egzistavimą mūsų Visatoje“, – kalba mokslininkas.

Nors visuomenė dažnai galvoja, kad žinios apie nežemiškas civilizacijas nuo jos slepiamos, G. Kakaras sako, kad tai mažai tikėtina: „Manau, kad žiniasklaida visada ieško sensacijų. Pavyzdžiui, ir apie amerikiečių kelionę į Mėnulį buvo rašoma, kad jos nebuvo, kad ji buvo išpūsta ir netikra.“

– Rusų milijardierius Jurijus Milneris pristatė 100 mln. dolerių vertės projektą nežemiškų civilizacijų paieškoms, o jį parėmė fizikas Stephenas Hawkingas. Ar, Jūsų manymu, šis projektas duos naudos?

– Atsakyti pašėlusiai sudėtinga. Esmė labai paprasta. Kiekvienas žingsnis, tiriant vieną ar kitą problemą, bet kokios pastangos duos daugiau ar mažiau teigiamų rezultatų.

– Kokia dabar nežemiškų civilizacijų paieškos stadija?

– Pirmiausia ši problema yra labai sena ir susipynusi su ekonomika, politika, morale, religija. Tačiau paskutiniu metu, kai 2009 m. amerikiečiai į kosmosą paleido Keplerio teleskopą, kurio pagrindinis tikslas buvo ieškoti planetų prie kitų žvaigždžių, įvyko didžiulis teigiamas posūkis ir nežemiškos gyvybės problema tapo daug aktualesnė, detaliau svarstoma ir nagrinėjama, nes paaiškėjo labai paprastas ir kartu nuostabus dalykas, kad toje planetinėje sistemoje, kurioje mes gyvename, prie kitų žvaigždžių planetinių sistemų yra labai daug, todėl šiandien galima drąsiai sakyti, kad planetinių sistemų buvimas prie kitų žvaigždžių yra absoliučiai normalus, kasdienis, dėsningas dalykas. Būtent šis faktas padarė didžiulį postūmį nagrinėjant problemą.

– Visuomenė dažnai galvoja, kad medžiaga apie ateivius, nežemiškas civilizacijas yra slepiama ir žmonėms pateikiama tik dalis jos. Ar tai tiesa?

– Aš nekompetentingas kažką teigti arba neigti. Bet manau, kad žiniasklaida visada ieško sensacijų. Pavyzdžiui, ir apie amerikiečių kelionę į Mėnulį buvo rašoma, kad jos nebuvo, kad ji buvo išpūsta ir netikra. Todėl manau, kad ir slėpimas mažai tikėtinas.

– Kalbėdamas apie nežemiškas civilizacijas įvedate naują nežinomybės terminą. Kas tai yra?

– Viena vertus, tai labai paprastas ir suprantamas terminas. Kita vertus, jis turi gilią filosofinę prasmę. Esmė ta, kad mes per mokslo metodiką, metodologiją esame įpratę viską matyti, jausti, žinoti. Tik tai, kas yra matoma, apčiuopiama, regima, kas yra enciklopedijose, patvirtinta mokslo žiniomis. Tačiau kuo daugiau plečiasi mūsų žinojimo okeanas, tuo didesnė erdvė prisiliečia prie to mūsų žinojimo. Sakydamas „nežinomybė“, turiu galvoje tai, ko apskritai niekas Žemėje, nė vienas Nobelio premijos laureatas, nežino.

Todėl nežinomybės statusas (netgi, sakyčiau, pagarba nežinomybei) turėtų būti dėstoma, pajaučiama visose švietimo, mokslo, mokymo stadijose. O nežemiško proto, nežemiškų civilizacijų problema, be abejo, yra toje nežinomybės erdvėje. Kad ir kaip mes samprotautume šiandien, kad ir ką galvotume, teigtume ar neigtume, tikro pagrindo problemai spręsti neturime. Yra tik viena išeitis – ieškoti. Kito kelio neturime.

– Ar jau buvo kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis?

– Literatūroje apie neatpažintus skraidančius objektus (NSO) yra nepaprastai daug įdomių faktų, susitikimų, pagrobimų ir t. t. Bet tam, kad patvirtintume unikalius, nepaprastai svarbius faktus, turime turėti nepaprastai svarbių ir nenuginčijamų įrodymų. Deja, kol kas tokių neturime.

– Kiek laiko liko laukti?

– Šiuo metu mokslininkai, filosofai samprotauja, kad gyvybės pėdsakų net Saulės sistemoje galbūt rasime ir jų buvimą įrodysime per artimiausius 10 metų. Yra minčių, kad per artimiausius 20 metų galėsime įrodyti protaujančios gyvybės egzistavimą mūsų Visatoje. Tai, žinoma, tik prielaidos.

– Visos pasaulio tautos iki šiol su kosmosu yra išlaikiusios mitologinius ryšius. Ko gero, tie ryšiai atsirado ne šiaip sau?

– Be abejo, neišvengiamai, nes esmė labai paprasta. Išėję giedrą naktį į lauką ir pakėlę akis į dangų, mes pajuntame, kad tik kojų padais liečiame žemę, o patys, kaip ir žvaigždės, esame kosminėje erdvėje. Ta grandiozinė begalybė, besitęsianti virš mūsų, sukelia pačių įvairiausių minčių, giliausių samprotavimų. Taigi gyvybės problema tolimose žvaigždėse vienaip ar kitaip atsispindi įvairių tautų mitologijoje.