Greitoji elektronikos mada

Nuo įkroviklių iki trintuvų

Vadinamoji „greitoji technika“ (angl. fast tech) ir sparčiai populiarėjantys dėvimieji sveikatos prietaisai sukėlė naują elektronikos atliekų bangą, rašo DW.

Tačiau tai, ką įprastai laikome menkaverčiu šlamštu, iš tiesų slepia vertingus išteklius.

Briuselyje veikiančios asociacijos „WEEE Forum“ ataskaita atskleidžia: maždaug 44 proc. europiečių turi bent šešis „greitosios technikos“ prietaisus.

Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų pripažino, kad nebenaudojamus ar sugedusius įrenginius laiko namuose arba tiesiog išmeta į buitinių atliekų konteinerį, užuot atidavę perdirbti.

Į šią kategoriją patenka pigesni nei 10 eurų įkrovikliai, šviestuvai, mini trintuvai, taip pat išorinės baterijos, aktyvumo apyrankės bei vienkartiniai garintuvai.

„Ši elektronika veikia panašiai kaip greitoji mada“, – interviu DW sakė „WEEE Forum“ komunikacijos vadovė Magdalena Charytanowicz.

Žaliavos: verta perdirbti net mažiausią įrenginį, turintį mikroschemą ar bateriją. / „Pexels“ nuotr.

Toleruojama prasta kokybė

Beveik 40 proc. pirkėjų tokį prietaisą išmeta nė karto nepanaudoję, panaudoję tik kartą arba praėjus vos mėnesiui nuo įsigijimo, o 60 proc. naudojosi ne ilgiau kaip pusmetį.

Vis dėlto vartotojai lieka patenkinti – jie priima „greitosios technikos“ sandorį, kai toleruojama prasta kokybė, nes pigus daiktas trumpai atlieka funkciją ir yra lengvai pakeičiamas nauju.

Pasaulyje kasmet išmetama apie 62 mln. t elektronikos. „Tai prilygsta kasmet sukaupiamai elektronikos atliekų Didžiajai Kinijos sienai“, – pastebėjo M. Charytanowicz.

Tai prilygsta kasmet sukaupiamai elektronikos atliekų Didžiajai Kinijos sienai.

Jos teigimu, iki 2030 m. šis skaičius šoktels iki 82 mln. t. Europoje perdirbama maždaug 40 proc. elektronikos atliekų, tačiau pasaulyje – vos 17 proc.

Taip prarandami vertingi ištekliai: 2022 m. Europoje susidariusiose 10,7 mln. t tokių atliekų buvo apie 1 mln. t mangano, aukso, vario bei aliuminio žaliavų.

Kliūtis – infekcijų rizika

Pasak M. Charytanowicz, perdirbti verta net mažiausią įrenginį, turintį mikroschemą ar bateriją. Tiesa, šis procesas reikalauja daug energijos, tad geriausia išeitis – ilgesnis prietaisų tarnavimas ir remontas.

Kita opi problema – skaitmeninė medicina. Nors diabeto jutikliai ar kraujospūdžio matuokliai keičia sveikatos priežiūrą, daugelis jų sukurti kaip vienkartiniai.

Žurnale „Nature“ publikuoto tyrimo prognozėmis, dėvimų sveikatos prietaisų paklausa iki 2050 m. gali pasiekti 2 mlrd. vienetų per metus, o dėl jų naudojimo ir šalinimo gali susidaryti daugiau nei 1 mln. tonų elektronikos atliekų.

Delfto technologijų universiteto docento Jeremy Faludi teigimu, medicinos įrangą pritaikyti daugkartiniam naudojimui yra gerokai sunkiau dėl infekcijų rizikos po kontakto su kūno skysčiais: „Daugelis suprojektuoti taip, kad jų neįmanoma lengvai sterilizuoti nepažeidžiant jautrios elektronikos.“

Sąlyga: tinkamai suprojektuoti sveikatos įrenginiai taip pat galėtų būti tvaresni. / „Unsplash“ nuotr.

Svarbiausia – patogumas

Prisidėdamas prie projekto „DiCE“, mokslininkas siekia diegti modulinį dizainą, atskiriantį elektroniką nuo keičiamų dalių.

Pavyzdžiui, daugkartiniai EKG kabeliai poveikį aplinkai sumažina net 81–94 proc. Be to, net 85 proc. ligoninių atliekų nėra infekuotos, tačiau dėl bendrų konteinerių viskas sunaikinama.

Buitinius sveikatos įrenginius gyventojai taip pat dažnai pamiršta stalčiuose.

Vis dėlto bandomieji projektai Belgijoje, Ispanijoje ir Slovėnijoje parodė: pasiūlius nemokamą grąžinimą paštu ar surinkimo automatus, daugiau nei 60 proc. žmonių noriai juos atiduoda.

„Svarbiausia – patogumas, kad rūšiavimas taptų kasdienybės dalimi“, – teigė M. Charytanowicz.

Ji pabrėžia, kad žmones motyvuoja ir skatinamosios žinutės, primenančios, jog perdirbtas prietaisas gali išgelbėti kito sveikatą.