Mikroorganizmai, kurie daugiau nei dešimtmetį gyveno radioaktyviame vandenyje po sunaikintu Fukušimos atominės elektrinės reaktoriumi, pasirodė esą stebėtinai atsparūs, tačiau neprisitaikę prie radiacijos. Apie tai rašo „Science Alert“.
Po 2011 m. įvykusios avarijos elektrinėje po reaktoriumi susikaupė didelis kiekis užteršto vandens. Inžinieriai jame pastebėjo tankius darinius, panašius į mikrobų kilimėlius, todėl kilo susirūpinimas, kad tokios bendruomenės gali paspartinti metalo koroziją ir apsunkinti išmontavimo darbus.
Japonijos Keio universiteto Tomoro Warashinos ir Akio Kanai vadovaujama komanda surinko mėginius iš sandarios kameros po reaktoriumi, skirtos garų slėgiui sugerti. Tyrimas atskleidė stebinantį rezultatą: vietoj žinomų ekstremofilų, tokių kaip Deinococcus radiodurans arba Methylobacterium radiotolerans, mėginiuose vyravo įprastos jūrinės chemolitotrofinės bakterijos, priklausančios Limnobacter ir Brevirhabdus gentims. Taip pat buvo aptiktos geležį oksiduojančios bakterijos Hoeflea ir Sphingopyxis.
Anot mokslininkų, šie mikrobai nepasižymi padidintu atsparumu radiacijai, o tai rodo, kad radiacijos lygis, nors ir aukštas, nebuvo pakankamai destruktyvus, kad laikui bėgant sutrukdytų mikrobų bendrijoms augti tokiu būdu, kad būtų skatinamas radiacijai atsparių rūšių išlikimas kitų sąskaita. Mikroorganizmai greičiausiai išgyveno formuodami bioplėveles, kurios sukuria natūralų apsauginį barjerą.
Vis dėlto bioplėvelės susidarymas radioaktyviame vandenyje gali pabloginti matomumą, paspartinti įrangos koroziją ir apsunkinti elektrinės išmontavimo procesą.
(be temos)