Filosofo R. Descartes'o palaikų tyrimas atskleidė netikėtą faktą Pereiti į pagrindinį turinį

Filosofo R. Descartes'o palaikų tyrimas atskleidė netikėtą faktą

2014-10-10 09:10
BNS inf.
René Descartes
René Descartes / wikipedia.org nuotr.

Vienas iškilus medicininės antropologijos ekspertas, išaiškinęs nežinomų faktų apie Jeanne d'Arc (Žaną d'Ark), Ričardą Liūtaširdį ir Napoleoną Bonaparte'ą (Napoleoną Bonapartą), penktadienį atskleidė vieną medicinos paslaptį, susijusią su šiuolaikinės filosofijos kūrėju Rene Descartes'u (Renė Dekartu).

R.Descartes'o kaukolės tyrimas, naudojant aukštųjų technologijų metodus, parodė, kad jo dešiniajame prienosiniame antyje buvo išaugęs stambus kaulinis darinys, įstrigęs netoli nosies tiltelio, prancūzas tyrėjas Philippe'as Charlier (Filipas Šarljė) nurodė medicinos žurnale „The Lancet“.

Šis XVII amžiaus prancūzų matematikas pramynė racionalizmo kelią savo veikalu „Samprotavimas apie metodą“, kuriame buvo garsioji frazė „Cogito ergo sum“ – „Mąstau, vadinasi, esu“.

Filosofas mirė Stokholme 1650-aisiais, būdamas 54 metų.

R.Descartes'o kaukolė, nuo 1821 metų saugoma Paryžiuje veikiančiame Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje, buvo ištirta kompiuteriniu tomografu, darančiu plonų tiriamo objekto sluoksnelių nuotraukų serijas.

Peršvietus kaukolę, dešiniajame prienosiniame antyje buvo aptikta „tanki radiologiškai neskaidri masė“, kurios plotas – 5,4 kvadratinio centimetro, pranešė Ph.Charlier komanda.

Osteoma vadinamas kaulinis auglys, susiformavęs antyje, gali sukelti nosies užgulimą, „perteklinį gleivių išsiskyrimą“, sutrikdyti uoslę, sukelti veido skausmus ir ašarojimą, pažymėjo tyrėjai.

„Biografai neaprašė tokių Rene Descartes'o simptomų – galbūt išskyrus vieną atskirą auros gaubiamą migrenos epizodą 1619-ųjų lapkričio 10-osio naktį“, kai filosofas staiga pajuto regimąsias ir girdimąsias haliucinacijas, sakoma „The Lancet“ paskelbtame pranešime.

Nors ir labai stambus, tas auglys veikiausiai nesusijęs su mokslininko mirtimi, nusprendė tyrėjai.

Yra žinoma, kad R.Descartes'as mirė nuo plaučių uždegimo.

Ph.Charlier, dirbantis Versalio universitete, įsikūrusiame Sent Kventino miestelyje į vakarus nuo Paryžiaus, specializuojasi istorinių relikvijų paslapčių tyrime.

Jis anksčiau nustatė, kad Prancūzijos šventąja globėja laikomai Jeanne d'Arc, anglų sudegintai ant laužo, priskiriami kaulų fragmentai, kurių tikrumą yra patvirtinęs Vatikanas, iš tikrųjų yra katės kaulai ir egiptietiškos mumijos liekanos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų