Ką šios tendencijos reiškia kiekvienam dirbančiam žmogui, aiškino „PwC“ Lietuvoje vadovaujantysis partneris Nerijus Nedzinskas.
– Apskritai užsikabinti už pirmojo darbo, kuris būtų dar ir normaliai apmokamas, ir mėgstamas, ko gero, yra sudėtinga. Kodėl jaunimui bus dar sunkiau rasti tą pirmą darbą?
– Taip sako mūsų vadovų apklausa, kurią atlikome nuo lapkričio iki sausio mėnesio. Apklausėme 280 vadovų visose Pabaltijo šalyse, ir jie teigia, kad ateityje, per ateinančius metus, jaunimo, daugiausia jaunesnių profesijų darbuotojų, turėtų mažėti. Šiaip kyla klausimas, ar teisingai tai numatoma. Man atrodo, būtent jaunimas ir yra tas, kuris turi naujausius įgūdžius technologijoms, dirbtiniam intelektui – jie ir mokės. Tai man labiau kyla klausimas, negu atrodo, kad taip jau tikrai ir bus.
– Kokias profesijas, tikėtinai, ketina pakeisti vadovai, pasitelkę dirbtinį intelektą?
– Kol kas mūsų vadovų apklausa rodo, kad iki šiol DI keičia daugiau taktines funkcijas. Estijoje galbūt labiau jau yra pasitelkiamas dirbtinis intelektas paklausai formuoti ir paslaugoms ar, sakykime, prekėms teikti. Ateityje yra lūkestis, jog bus naudojama viskam – prekių gamybai, paslaugų teikimui, vidinėms funkcijoms. Turbūt visur matysime, bet kol kas panašu, kad dar tyrinėjame tą dirbtinį intelektą ir jo galimybes.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, „ChatGPT“ dalį klausimų tikrai gali išspręsti, suformuoti ir paveikslėlį, vaizdo įrašą. Bet jis niekada plytomis nepastatys namo. Turbūt yra ir visiškai nepakeičiamų per amžius profesijų. Kokios jos?
– Čia turbūt filosofinis klausimas. Manau, kad gydytojai turbūt nepasikeis, arba tie, kaip jūs sakote, kur reikia plytą paimti, pakelti, išplauti, pastatyti. Tai čia turbūt tos profesijos, kurios nebus pakeičiamos.
– Jaunimui, ko gero, reikėtų rinktis apčiuopiamą profesiją? Gal taip išeina, kad dirbtinis intelektas niekada nepakeis amatininkų?
– Taip manyčiau, kad amatininkų niekada nepakeis, bet dirbtinis intelektas ir technologijos įtaką darys visur. Tai manau, kad apskritai, kaip rasti darbą jaunam žmogui – mokytis, mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis kuo daugiau ir turbūt tarpdisciplininių dalykų. Jeigu, sakykime, anksčiau buvo viena disciplina, tai dabar reikia kelių disciplinų.
– 58 proc. vadovų Lietuvoje net neplanuoja didinti darbuotojų skaičiaus. Koks yra verslo nusiteikimas apskritai šiuo klausimu?
– Sakyčiau, gal tai yra gera žinia, nes pastaruosius 10–15 metų turėjome nuolatinį darbuotojų stygių. Algos augo stipriai ir gerų darbuotojų su gebėjimais visada trūko. Tai dabar, kai turime daugiau technologijų, dar daugiau dirbtinio intelekto galimybių, nėra tokio didelio poreikio. Manau, kad verslas gali šiek tiek atsipūsti. Pavyzdžiui, „PwC“ darbuotojų kiekis neauga taip, kaip anksčiau augdavo, dėl to, kad daugiau remiamės technologijomis.
– Jeigu žmogus, konkrečiai dirbantis savo darbą, daugiau remiasi technologijomis, ar jis gali tikėtis didesnio atlyginimo po pusmečio, tarkime, po metų?
– Manau, kad gali. Ir mūsų apklausa rodo, kad atlyginimai vis tiek turėtų kažkiek augti. Manau, kad atlyginimų klausimas lieka paklausos ir pasiūlos santykis.
– Nes šeši iš dešimt apklausos dalyvių, jeigu neklystu, 64 proc. vadovų sako, kad jų pajamos tikrai augs. Tai jeigu pajamos augs, tai, ko gero, ir atlyginimai?
– Taip, taip, čia geras aspektas. Lietuvos ir Baltijos šalių įmonių vadovai labai optimistiški. Aišku, apklausa buvo padaryta iki sausio galo, kuomet dar neturėjome Irano karo. Bet optimizmas, lyginant netgi su Vidurio ir Rytų Europa, yra išskirtinis. Man tai kelia klausimą – arba prašauname labai stipriai, arba kaip tik tai yra mūsų ekonomikos variklis, nes panašu, kad iki šiol Lietuvos ekonomika pakankamai gerai tvarkosi.
– Darbo rinka neplanuoja niekur užstrigti, nepaisant to, kad naujų darbuotojų nedaug kas planuoja priimti, ar ne?
– Manau, kad kvalifikuotai darbo jėgai visuomet bus darbo. O jeigu nėra kvalifikacijos, tada sudėtinga.
(be temos)