Didžiulė NASA skrydžių į Mėnulį raketa vežama į starto aikštelę

Didžiulė nauja NASA raketa ketvirtadienį pradėjo pirmąją savo kelionę į starto aikštelę, kur bus atlikta virtinė bandymų, ruošiantis ateinančią vasarą turinčiam įvykti skrydžiui į Mėnulį.

Raketa iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Aparatų surinkimo pastato pajudėjo apie 17.47 val. JAV Rytų pakrantės (23.47 val. Lietuvos) laiku ir pradėjo 11 valandų kelionę ant specialios vikšrinės platformos į starto aikštelę 39B, esančią už 6,5 kilometro.

Šio įvykio pasižiūrėti susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Milžiniška raketa, didžiulė kaina

„Block 1“ modifikacijos raketa „Space Launch System“ (SLS) kartu su erdvėlaiviu „Orion“ yra 98 metrų aukščio, aukštesnė už Laisvės statulą Niujorke, bet šiek tiek mažesnė už 110,6 metro aukščio raketas „Saturn V“, skraidinusias į Mėnulį programos „Apollo“ misijas.

Tačiau jos variklių didžiausia trauka siekia 39,1 meganiutono ir yra 15 proc. didesnė negu „Saturn V“. Tai reiškia, kad SLS bus galingiausios pasaulyje raketos, kai jos bus pradėtos naudoti.

„Ponios ir ponai, štai visų laikų galingiausia raketa pasaulyje! – žiūrovams paskelbė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas). – Mes įsivaizdavome, mes statėme, mes niekada nesiliovėme veržtis už to, kas įmanoma, ribų.“

Vis dėlto naujo JAV kosminių ambicijų simbolio kaina taip pat verčianti iš koto: kiekviena iš pirmųjų keturių skrydžių į Mėnulį programos „Artemis“ misijų kainuos 4,1 mlrd. JAV dolerių (3,7 mlrd. eurų), Kongresui šį mėnesį sakė NASA generalinis inspektorius Paulas Martinas (Polas Martinas).

Kai raketa bus užkelta ant starto aukštelės, maždaug dvi savaites bus atliekami tikrinimai, kol paaiškės, ar galima išbandyti raketos pripildymo degalais procedūrą.

Jeigu būtų uždegta žalia šviesa, į SLS būtų pripilta daugiau kaip 3,2 mln. litrų kriogeninių degalų ir būtų patikrintos visos pasiruošimo startui procedūros, išskyrus atliekamas per paskutines 10 sekundžių iki pakilimo.

Iki Mėnulio ir dar toliau

NASA tikisi, kad ankstyviausia galimybė paleisti nepilotuojamą misiją „Artemis 1“ atsivers gegužę. Tai būtų pirmasis su „Orion“ sujungtos SLS skrydis.

SLS pirmiausiai iškeltų „Orion“ į žemąją orbitą aplink Žemę. Paskui būtų įjungti jos viršutinės pakopos varikliai, ir raketa nuskrietų Mėnulio link.

Šis manevras būtinas, kad erdvėlaivis nuskristų daugiau kaip 450 tūkst. kilometrų nuo Žemės, 64 tūkst. km toliau nei Mėnulio orbita. „Orion“ turėtų nuskrieti toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones skraidinti galintis kosminis aparatas.

Per trijų savaičių misiją „Orion“ paleis 10 mikropalydovų „CubeSats“, rinksiančių informaciją apie sąlygas tolimajame kosmose.

Erdvėlaivio „įgulą“ sudarys trys manekenai, skirti spinduliuotės poveikio duomenims rinkti, taip pat pliušinis šunelis Snupis, seniai tapęs NASA talismanu.

„Orion“ apskries iš Žemės nematomą Mėnulio pusę, naudodamas Europos kosmoso agentūros (EKA) sukonstruotą greitintuvą, ir galiausiai sugrįš į Žemę. Tuomet bus išbandyta, kaip erdvėlaivio karščio skydas atlaikys įskriejimą į atmosferą.

Erdvėlaivis nusileis Ramiajame vandenyne, netoli Kalifornijos krantų.

„Artemis 2“ bus pirmoji pilotuojama misija, apskriesianti Mėnulį, bet nenusileisianti jo paviršiuje. 2025 metais planuojama surengti „Artemis 3“ misiją, per kurią Mėnulio pietų ašigalio srityje turėtų išsilaipinti pirmoji moteris ir pirmasis tamsiaodis.

NASA nori įkurti Mėnulyje nuolatinę bazę ir bandyti joje naujas technologijas, reikalingas pilotuojamam skrydžiui į Marsą, kuris galėtų būti surengtas kažkuriuo metu 4-ajame dešimtmetyje, naudojant SLS modifikaciją „Block 2“.

SLS ir „Starship“

NASA vadina SLS „supersunkiuoju tyrimų klasės nešančiuoju aparatu“. Vienintelė kita šios klasės raketa yra bendrovės „SpaceX“ naudojama „Falcon Heavy“, bet ji daug mažesnė už SLS.

Milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) kompanija taip pat kuria tolimiems kosminiams skrydžiams pritaikytą raketą – daugkartinio naudojimo „Starship“. Planuojama, kad vėliau šiais metais „Starship“ atliks pirmąjį orbitinį skrydį.

„SpaceX“ raketa bus didesnė ir galingesnė už SLS: 120 metrų aukščio ir išvystanti 75,3 giganiutono trauką. Be to, ji gali būti reikšmingai pigesnė.

E. Muskas prognozavo, kad po kelerių metų vieno raketos paleidimo kaina gali sumažėti iki 10 mln. dolerių.

Tiesiogiai lyginti keblu, nes SLS pritaikyta skristi tiesiai į kelionės tikslą, o „SpaceX“ planuoja, kad „Starship“ bus pirmiausiai iškelta į orbitą, vėl pripildyta degalų iš kitos raketos ir tęs kelionę. Tokiu būdu būtų galima padidinti raketos nuskriejamą atstumą ir naudingo krovinio kiekį.

NASA taip pat yra užsakiusi sukonstruoti specializuotą „Starship“ modifikaciją, kuri būtų naudojama kaip „Artemis“ misijų nusileidimo Mėnulyje modulis.

Kitas sunkiąsias nešančiąsias raketas šiuo metu taip pat kuria bendrovė „Blue Origin“ („New Glenn“), Kinija („Long March 9“) ir Rusija („Jenissej“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių