Darbas, skaitmeninė kultūra ir pramogos interneto eroje

Gyvename dinamiškame laikmetyje, kuriame mus supanti aplinka, mes patys patiriame virsmus ir nuolatos keičiamės, todėl svarbiausia išlikimo šiame laike savybe tampa gebėjimas prisitaikyti. Mūsų realybė nuolatos papildoma programėlėmis – appsais, kuriuos turime perprasti ir sumaniai pritaikyti savo kasdienėse veiklose, kad šios, deja, bet taptų vis labiau priklausomos nuo virtualybės. Darbas namuose, virtualiosios konferencijos, atlyginimas bitkoinais ir t.t. – tai įprastos mums sąvokos.

Padiskutuoti apie šiuolaikiniame pasaulyje kuriamus darbo ir atlygio modelius, skaitmeninę kultūrą ir pramogas pakvietė Kauno menininkų namai (KMN) renginyje "Indisternet: Working on It", kuris buvo transliuojamas "Facebook" live formatu Kauno menininkų namų paskyroje. Šis renginys buvo trečioji, paskutinė, KMN įsikūrusio Kultūros infocentro inicijuoto renginių ciklo "Capital" pirmojo sezono dalis.

Koliažo principu

Renginio tema – working on it – akcentavo tebesantį procese, neužbaigtą veiksmą, kuris neretai susideda iš segmentų, skatinančių persiorientuoti vis į naujas veiklas, vienu metu atlikti daug skirtingų veiklų – multitaskinti. Atskleisdamas šią temą ir pats renginys buvo paremtas koliažine eiga. Kaip apibūdino organizatoriai, tai replikavo chaotišką interneto informacijos naratyvą ir atliepė pakitusius šiuolaikinio žiūrovo dėmesio sutelkimo gabumus.

Nenutrūkstanti renginio tiesioginė transliacija buvo sudaryta iš atskirų dalių: interneto meno peržiūros, dalyvavimo dirbtuvėse žaidžiant kompiuterinį žaidimą ir edukacinės dalies, kuri buvo sudaryta iš vaizdo įrašų dis.art platformoje ir KTU Ekonomikos ir Verslo fakulteto mokslo tyrimų prodekano Kęstučio Duobos pranešimo. Muzikinį foną renginiui kūrė International Farmer, kurio sudarytame grojaraštyje atsispindėjo globalizacijos tendencijos.

Skaitmeninė kultūra

Pirmojoje "Indisternet: Working on It" dalyje dalyviai buvo kviečiami susipažinti su skaitmenine kultūra, pristatant platformoje thewrong.org vykstančią globalią skaitmeninę bienalę, suburiančią daugiau 1,5 tūkst. menininkų.

Norint ją aplankyti nereikia pirkti lėktuvo bilieto, užsisakyti viešbučio kambario ar laukti nesibaigiančiose meno gerbėjų eilėse. Renginio organizatoriai patarė, kad prieš pasineriant į bienalę, rekomenduojama paskaityti, kokiais maršrutais po ją keliauti.

Šioje dalyje taip pat buvo pristatytas Berlyne gyvenančio ir kuriančio menininko Sebastiano Schmiego vaizdo kūrinys "I Will Say Whatever You Want In Front Of A Pizza" (liet. "Pasakysiu viską, ką tik norėsi, priešais save regėdamas picą"), kurį galima peržiūrėti sebastienschmieg.com interneto puslapyje. Parodose Londone, Berlyne, Niujorke ir kituose pasaulio megapoliuose dalyvaujančio menininko vaizdo darbas iliustruoja žmonių ir programinės įrangos susiliejimą, intervencijų galimybes.

Efektas: skaitmeninės kultūros sklaidai skirto renginio forma atitiko temą – dalyviai ir patys bendravo nuotoliniu būdu.

"Nors technologijos yra apibūdinamos kaip žmogaus kūno dalių pratęsimai, šiame kūrinyje yra nagrinėjami atvirkštiniai santykiai – skaitmeniniai darbuotojai kaip programinės įrangos plėtiniai. Ne tik visus jungiantis tinklas (network) ir kompiuterizacija naikina ribas tarp žmonių ir robotų. Kompiuterinės programos neretai yra nukreipiamos prieš žmones, kurie verčiami elgtis taip, tarsi būtų programinė įranga, atliekanti jai paskirtas funkcijas virtualiosiose platformose", – S.Schmiego kūrinį komentavo renginio organizatoriai.

Šiuolaikinio meno sklaida

Antrojoje renginio dalyje buvo persikelta į virtualiąją skaityklą, kurioje per tekstus, vaizdinius ir jų estetiką dalyviai galėjo patyrinėti šiuolaikinių meno leidinių temas ir formatus. Šioje dalyje pristatytas japonų fiziko Masanao Abes, kuris domėjosi kaip vizualizuoti aplink Fidžio kalną judančias oro sroves, debesis, fotografijos ir vaizdo kūrinių albumas.

Iš debesų nusileidus ant žemės, kalbėta apie prof. dr. Marijos Drėmaitės knygą "Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1920–1940", kurioje nagrinėjama Pirmosios Lietuvos Respublikos pramonės architektūra. Pratęsiant pramonės temą, buvo pristatytas ir Kauno fotografijos galerijos leidžiamo žurnalo Kaunui "Į" trečiasis numeris, skirtas pasakojimams apie pramonės vystymąsi Kaune.

Renginio dalyviai supažindinti su dr. Nerijaus Mileriaus monografija "Žiūrėti į žiūrintįjį: kinas ir prievarta", kurioje pristatomas prievartos metakine tyrimas, interpretuojant Michelangelo Antonioni, Stanley Kubricko ir kitų režisierių kino kūrinius.

Apsilankymą virtualiojoje skaitykloje užbaigė aktualią nūdienai temą – žmogaus vaizduotę ir medijų vartojimo įpročius – analizuojanti Jurgio Baltrušaičio knyga "Anamorfozės: iškreiptos perspektyvos".

Edukacija ir pramogos

Galiausiai renginio dalyviai iš skaityklos pakviesti į dirbtuves, kuriose kiekvienas galėjo išbandyti save, žaisdamas biržos žaidimą, kai pirkdamas ir parduodamas stengėsi gauti kuo daugiau pelno ir įveikti savo varžovus.

Po žaidimo buvo keliaujama prie ketvirtosios, ašinės, renginio dalies – dis.art peržiūros. Dis.art tai – radikali postinterneto vaizdo įrašų platforma, kurios pagrindinė idėja sujungti edukaciją ir pramogas. Peržiūroje buvo demonstruojami keturi neilgos trukmės vaizdo įrašai, nagrinėjantys universalių bazinių pajamų (UBP) tematiką iš kelių perspektyvų: ekonomikos, technokapitalistinio pasaulio socialinės sistemos, seksualinės laisvės ir kūno kiborgizavimo.

Kiekviename vaizdo įraše darbo ir atlygio būdai bei formos buvo nagrinėjamos skirtingai, keliant šiandien aktualius klausimus. Ar mano virtuvė / kambarys / terasa taps pagrindine mano darbo vieta? Ar galėsiu gauti atlyginimą, vadinamąsias bazines besąlygiškas pajamas, kokį potencialą turi darbas per atstumą? Kokie technologiniai pokyčiai visa tai sąlygoja? Dalį šių ir papildomų klausimų paskutinėje, penktojoje, renginio dalyje nagrinėjo virtualųjį darbą, skaitmenines darbovietes, organizacijų skaitmenizavimą tyrinėjantis K.Duoba.

Renginys buvo įdomus dėl aktualios tematikos, žvilgsnio į skaitmeninę kultūrą, savo formato ir, neabejotinai, nuoširdaus organizatorių darbo, tačiau išbūti visas tris valandas priešais ekraną buvo tam tikras iššūkis. Žinoma, patogu būti namuose ir dalyvauti renginyje nepakilus nuo minkštasuolio, tačiau būtent šis fizinis atstumas kol kas yra kliūtis, riba, kurią sunku peržengti ir įgyti patyriminės patirties, o ne tik formaliai pasižymėti feisbuke įrašu "dalyvavau".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių