- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai Anykščių regioninio parko lankytojus pradžiugino naujas objektas, papildęs gamtos kraštovaizdį, – medinė skulptūra. Visai šalia Puntuko akmens atsiradęs meno kūrinys vaizduoja žaltį, apsivijusį medinį stulpą. Nedaugelis žino, kad lietuvių liaudies pasaką atkartojanti skulptūra – Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno ir bendraminčių sumanymas, pagerinęs Guinnesso rekordą.
KTU alumnas Deividas Tarulis negali nustygti vietoje. Baigęs profesionalaus dziudo kovotojo karjerą ir įgijęs bakalauro laipsnį biomechanikos inžinerijos srityje, jis jau spėjo pabuvoti ir superherojaus žmogaus voro, ir ugniagesio kailyje. Paskutinė jo iniciatyva – aukščiausios pasaulyje medinės statulos, pagerinusios Guinnesso rekordą, statyba.
„Jau beveik dešimt metų dirbu komandoje, su kuria kuriame medines lauko skulptūras – menininko Valerijaus Kunigelio rankose gimsta skulptūros, o mes padedame skleisti žinią apie jo darbus ir kartu tobulėti. Bėgant laikui, menininkas tobulino savo įgūdžius kurdamas skulptūras, o mes spartinome ir didinome projektus: dalyvavome tarptautinėse grandininio pjūklo drožėjų varžybose, sukūrėme medinių skulptūrų parką „Praeities takas“, – pasakoja D. Tarulis.
Anykščiuose, šalia Puntuko akmens, įsikūręs skulptūrų parkas talpina daugiau nei 20 menininko sukurtų skulptūrų, tarp kurių – 4 m mamuto skulptūra, lankytojus žavinčios filmo veikėjo Grūto (angl. Groot) sūpynės, o dabar – ir aukščiausia medinė skulptūra pasaulyje.
Projektų valdymu ir idėjų generavimu užsiimantis Deividas sako, kad naujosios skulptūros idėja kilo mąstant, kaip parko lankytojams pasiūlyti kažką dar nematyto.
„Galvodamas, kaip nustebinti parko lankytojus būsimo sezono metu, nusprendžiau padaryti kažką, ko dar nesame darę, kitaip tariant, mesti sau dar sudėtingesnį iššūkį, nes tik tai padeda tobulėti. Tokių minčių vedamas pradėjau domėtis, kokia yra aukščiausia pasaulyje sukurta medinė skulptūra“, – teigė jis.
Iki šiol Guinnesso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 m autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michelis Schmidas. Anot D. Tarulio, tai neatrodė nepralenkiamas aukštis.
„Teko pasukti galvą, ką pavaizduoti tokioje aukštoje skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai įmanoma atlikti. Taip pat labai norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – teigia KTU alumnas.
Tiesa, siekiant pagerinti Guinnesso rekordo rezultatą, neužtenka vien pastatyti aukštą skulptūrą – kiekvieno rekordo įregistravimas vyksta atsižvelgiant į griežtas taisykles.
Norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“.
Viena pagrindinių šio rekordo sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio, todėl ją gaminant negali būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos meno kūrinį sutvirtinančios konstrukcijos. Sujungiant skirtingas skulptūros dalis taip pat buvo svarbu naudoti tik tuos klijus ar impregnantus, kurie atitiko nurodytus standartus.
„Tam, kad galėtume įrodyti, kaip sujungtos atskiros skulptūros dalys, visą procesą turėjome filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, todėl statybos proceso metu filmavimo komanda įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, kurie pildė ataskaitą ir patvirtino, kad laikėmės visų taisyklių“, – teigė D. Tarulis.
„2023 m. gegužės 18 d. oficialiai įregistravome 25,11 m aukščio skulptūrą. Vadinasi, daugiau nei 2 m pagerinome buvusį rekordą“, – džiaugėsi D. Tarulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nobelio premiją skirianti institucija apgailestauja dėl laureatų vardų nutekinimo
Nobelio chemijos premiją skirianti Švedijos karališkoji mokslų akademija trečiadienį atsiprašė už klaidą, dėl kurios švedų žiniasklaidai kelios valandos prieš oficialų laureatų paskelbimą buvo nutekinti jų varda...
-
Nobelio chemijos premija atiteko trims mokslininkams už kvantinių taškų atradimą ir sintezę3
Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“, trečiad...
-
Santaros klinikose pirmąkart atliktos operacijos transliuojant vaizdą medikams Ispanijoje1
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centre pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos operacijos, kurių metu chirurgo matomas vaizdas specialiais akiniais tiesiogiai siunčiamas į Ispaniją, trečiadienį prane&scar...
-
Dirbtinio intelekto žavesys: jis kelia iššūkį tam, kuo užsiimi5
Praėjusiais metais ši menininkų pora išleido antropoceno receptų knygą, kurioje pristato tokių konceptualių naujovių kaip iš šlapimo varomas viskis, specialiai vabzdžiams valgyti skirti įrankiai ar rytojaus karvė, kurios g...
-
Nobelio fizikos premiją pelnė mokslininkai už metodus elektronų dinamikai materijoje tirti
Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Pierre'ui Agostini (Pjerui Agostiniui), Ferencui Krauszui (Ferencui Krausui) iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkei Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentini...
-
Prof. T. Kačergius: Nobelio premija – už atradimą, tapusį pagrindu kuriant naujos kartos vakcinas4
Pirmadienį prasidėjo 2023 m. Nobelio premijų sezonas. Medicinos Nobelio premija šiemet paskirta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis ir l...
-
Dirbtinio intelekto vaidmuo verčiant humorą – kitoks, nei manėte1
Minint Tarptautinę vertėjų dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė nusprendė panagrinėti netradicinį vertimų žanrą – humorą, kurio vertimas dešimtmečius neduoda ramybės kalbos specialistams ir vertėjams. Humoras yra...
-
NASA tikslas – atpažinti NSO ir nuraminti gandonešius5
JAV kosmoso agentūra NASA rimtai imasi neatpažintų skraidančių objektų (NSO) paieškų ir tikisi padėti tašką spekuliacijoms apie ateivius iš kitų planetų. ...
-
Šikšnosparnio urve aptikti seniausi batai Europoje2
Mokslininkai teigia radę seniausius Europoje batus – sandalus, austus iš žolės, skelbia BBC. ...
-
„Influencerių“ erai galą skelbia dirbtinis intelektas: laukia sunkumai11
Pasirodo, šimtai tūkstančių žmonių socialinėse paskyrose pradeda sekti ne tikrus žmones, o į juos panašius – virtualius nuomonės lyderius, praneša LNK. ...