- technologijso.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Titanas – tai 22-oje periodinės elementų lentelės vietoje įsitaisęs metalas, žymimas Ti. Šiais laikais titanas naudojamas gan plačiai, bet ar žinojote, kad dirbti su juo mes išmokome tik XX amžiuje? Štai 7 įdomūs faktai apie titaną, kurių galbūt nežinojote.
1. Tai – XX amžiaus metalas
Išgryninti titano rūdą labai sunku, tam reikia aukšto slėgio ir didžiulio karščio. Pirmą kartą sukurti 99,9 % grynumo titano mėginį pavyko tik 1910 metais. Tai pasiekė Matthew A. Hunteris, kurio vardu ir pavadintas sudėtingas procesas. Už laboratorijos ribų titanas pirmą kartą panaudotas 1932 metais. 1950-1960 metais sovietai išmoko titaną panaudoti povandeninių laivų gamybai. Tai yra sudėtingas pasiekimas, nes titano virinimui reikia inertinių dujų aplinkos. Tuomet amerikiečiai ėmė naudoti titaną kariniuose orlaiviuose.
2. Nuo juvelyrikos iki medicininių implantų
Titanas nėra ypatingai išvaizdus metalas, nors jį galima anoduoti. Tačiau jis vis tiek naudojamas gaminti laikrodžiams, auskarams, apyrankėms ir kitiems papuošalams. Titanas dažnai naudojamas ir medicinoje, nes yra labai tvirtas, lengvas ir netoksiškas – kūnas jo neatmeta. Gerai ir tai, kad jis yra paramagnetikas – žmonės su titano implantais gali būti tiriami magnetinio rezonanso aparatais.
commons.wikimedia.org nuotr.
Žinoma, titanas iki šiol naudojamas ir ginklų kūrimui, įrankiams, branduolinių atliekų saugojimui. Titanas atsparus korozijai, o kietumo ir svorio santykiu lenkia visus kitus metalus. Štai „Airbus A380“ lėktuve beveik visos hidraulinės linijos pagamintos iš titano. Iš viso šiame lėktuve panaudota net 70 tonų titano.
3. Titanas gali užsidegti
Nors titanas vis dar brangus, jo įsigyti nesunku. Taigi, nemažai žmonių bando namų sąlygomis jį apdirbti. Tam tinka įrankiai, naudojami nerūdijančiam plienui, tačiau titanas gali užsidegti. Tai dažnai įvyksta CNC staklėse – mažos ir karštos titano dulkės ima žiežidrbuoti ir degti. Blogiausia tai, kad titano ugnies negalima užgesinti įprastais gesintuvais ar vandeniu. Titanas taip pat gali užsidegti nuo kontakto su skystu deguonimi ar chloru.
4. Balti dažai
Tik maždaug 5 % iškasamos titano rūdos perdirbama į gryną metalą. Didelė dalis perdirbama į titano dioksidą, kuris naudojamas baltų dažų gamybai. Titano dioskidas netoksiškas ir labai tvirtas, todėl tokie dažai ilgai tarnauja.
commons.wikimedia.org nuotr.
5. Titanas nėra retas
Pagal dažnumą Žemėje titanas yra devintas elementas ir septintas dažniausiai aptinkamas metalas Žemės plutoje. Daugiausiai titano rūdos išgaunama Australijoje, Pietų Afrikoje, Kanadoje, Indijoje. Daugiausiai titano kempinės pagaminama Kinijoje, Japonijoje, Rusijoje, JAV ir Kazachstane. Titanas įprastai aptinkamas vulkaninės kilmės uolienose, tačiau niekada nėra grynas.
6. Titanas yra gana brangus
Kadangi išgauti sunku, titanas nėra pigus. Pirmos rūšies titano kilogramas kainuoja apie 22 eurus. Palyginimui, nerūdijančio plieno kilogramas kainuoja apie 4 eurus. Žinoma, kaina rinkoje stipriai svyruoja, taip pat priklauso nuo perkamo kiekio ir kokybės.
7. Titaninis Jurijus Gagarinas
J. Gagarinui skirtas paminklas Maskvoje yra pagamintas iš titano. 42,5 metrų aukščio skulptūra gražiai žėri saulėje, tačiau metalas buvo pasirinktas ir dėl simbolinių priežasčių. Titanas iki šiol yra naudojamas kosminių tyrimų įrangai kurti.
commons.wikimedia.org nuotr.
Titano lakštais padengtas ir ne vienas pastatas. Štai Gugenheimo muziejus Bilbao iš toli traukia akį. Teigiama, kad šis pastatas visą dieną atrodo vis kitaip, nes skirtingai atspindi Saulės šviesą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai27
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau29
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...