50 metų po misijos į Mėnulį „Apollo“ astronautai susitinka prie istorinės aikštelės

Dar gyvi anos įgulos nariai, Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas) ir Michaelas Collinsas (Maiklas Kolinsas), antradienį turi susitikti prie tos pačios starto aikštelės ir pradėti savaitę truksiančius renginius, skirtus misijai „Apollo 11“ paminėti.

Jų vadas ir pirmas ant Mėnulio paviršiaus žengęs žmogus Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) mirė 2012 metais.

89 metų B. Aldrinas ir 88 metų M. Collinsas antradienį susitiks lygiai 9 val. 32 min. vietos (16 val. 32 min. Lietuvos) laiku prie Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro starto aikštelės 39A.

Jų erdvėlaiviui prieš 50 metų prireikė keturių dienų nuskristi į Mėnulį. Erdvėlaivio modulis „Eagle“ ant Mėnulio paviršiaus nusileido 1969 metų liepos 20-ąją. Kelios valandos po nusileidimo ant Žemės palydovo paviršiaus žengė N. Armstrongas.

M. Collinsas liko orbitoje aplink Mėnulį, modulyje „Columbia“, kuris buvo vienintelė jų priemonė sugrįžti atgal į Žemę.

„Jie žinojo, aš žinojau, kad jei jie dėl kokios nors priežasties negalės pakilti, aš nieko negalėsiu padaryti, – gegužės mėnesį per vieną šiai progai skirtų renginių Niujorke žurnalistams sakė M. Collinsas. – (Modulyje) „Columbia“ neturėjau nusileidimo įrangos, nebūčiau galėjęs nusileisti ir jų išgelbėti.“

B. Aldrinas laikėsi labiau nuošalyje, bet taip pat dalyvavo keliuose renginiuose, įskaitant praėjusį šeštadienį surengtą iškilmingą vakarienę, į kurią pigiausias bilietas kainavo 1 tūkst. dolerių (887 eurus).

Senstantis, bet socialiniame tinkle „Twitter“ aktyvus, visuomet su Amerikos vėliavos raštų kojinėmis matomas B. Aldrinas patyrė sveikatos bėdų ir šeimos ginčų, kurių kulminacija buvo byla teisme dėl finansų, galiausiai išspręsta taikiai kovo mėnesį.

Antradienį jis bus neabejotina šou žvaigždė kaip antrasis žmogus, žengęs ant Mėnulio paviršiaus. Tik keturi iš 12 tai padariusių žmonių dar yra gyvi.

Neaiški ateitis

Nei JAV, nei kokia nors kita šalis nuo 1972 metų, kai įvyko paskutinė „Apollo“ misija, nesugebėjo vėl nusiųsti žmonių į Mėnulį.

JAV prezidentas George'as Bushas (Džordžas Bušas) žadėjo tai padaryti 1989 metais, jo sūnus prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) – 2004-aisiais, tuo pačiu žadėdamas ir nusiųsti žmonių į Marsą.

Tačiau abu jie susidūrė su Kongreso nenoru finansuoti šių žygių, visuomenės nuomonei reikšmingai pasikeitus nuo Šaltojo karo piko laikų.

2017 metais į valdžią atėjęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo ruožtu atnaujino lenktynes dėl Mėnulio pakartotinio užkariavimo ir skrydžio į Marsą. Tačiau kosmoso agentūroje tai sukėlė neramumų.

Praėjusią savaitę NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) atleido pilotuojamų kosminių skrydžių direkcijos vadovą Billą Gerstenmaierį (Bilą Gerstenmajerį), tikriausiai dėl nesutarimų D. Trumpo nustatyto ultimatumo iki 2024-ųjų grąžinti amerikietį į Mėnulį klausimu.

Penkeri metai atrodo mažai tikėtinas terminas, nes šiuo metu nėra parengtų ar užbaigtų raketų, kapsulių ar nusileidimo aparatų.

„Neturime daug laiko švaistymui; jei norime turėti naują vadovybę, tai turi įvykti dabar“, – praėjusią savaitę televizijai C-SPAN sakė J. Bridenstine'as.