2016-ųjų išradimai: susirišantys batų raišteliai ir gyvybę gelbstinčios bulvės

Tai – tik kelios idėjos, kurios pateko į kasmetinį 25 įdomiausių ir naudingiausių žurnalo „Time“ skelbiamų išradimų sąrašą.

Sulankstomas šalmas

Kai dviračiu važiavęs inžinierius Jeffas Woolfas pateko į avariją, vienintelis dalykas, išgelbėjęs jį nuo mirties, buvo šalmas. Po lemtingo įvykio Woolfas pastebėjo, kad retas dviratininkas, ypač vyresnio amžiaus, dėvi šalmą. Pasirodo, pagrindinė to priežastis – įprasti šalmai per daug gremėzdiški ir nepatogūs nešiotis juos visą dieną. Taip Vulfui gimė mintis sukurti MORPHER šalmą. Jis pagamintas iš specialaus plastiko ir yra lengvai sulankstomas – taip, kad tilptų į nešiojamo kompiuterio dėklą. Nepaisant to, šis šalmas išlieka toks pat stiprus ir saugus, kaip ir įprastas. Šiuo metu Woolfas derasi su prekybos centrais – vyras net neabejoja, kad toks prietaisas yra būtinas, nes vis daugiau dviračių išrieda į gatves, o tai reiškia didesnę tikimybę patekti į avariją.

Savaime susirišantys batų raišteliai

Po filmo „Atgal į ateitį“ visi norėjo batų, kurių raišteliai užsirištų patys. Ką gi, ateitis jau čia – sporto prekių gamintojas „Nike“ pristatė būtent tokius sportinius batelius „Nike“  HYPERADAPT. Kaip pristatymo filmuke sako produkto kūrėjai, tai – vienas įspūdingiausių jų sportbačių modelių: „prie pado įmontuotas vadinamasis surišimo variklis, jis apsaugotas plastikiniame korpuse. Variklis pritvirtintas prie prisitaikymo sistemos, jos viela iš abiejų pusių apvynioja koją. Kai naudotojas apsiauna batą, kulno sensoriai į tai sureaguoja, siunčia signalą surišimo varikliui, o šis – prisitaikymo sistemai. Ji pajunta įtampą ir pagal pėdos formą susispaudžia arba atsileidžia. Reikia paspausti mygtuką su minuso ženklu, kad batai atsilaisvintų, su pliuso ženklu – kad susiveržtų. Tai trunka mažiau nei sekundę.“

Sportbačiai įkraunami magnetine baterija ir veikia dvi savaites iki kito įkrovimo. Šiuo metu viena pora batų pirkėjui atsieitų beveik 700 eurų. Pasak gamintojų, naujoji technologija praverstų sportininkams per varžybas ir po jų, kai ištinsta kojos. Taip pat žmonėms su sutrikusia motorine funkcija.

Virtualios realybės akiniai

Vieną akimirką esi kambaryje, o kitą – jau nardai vandenyne, slidinėji Alpėse arba vaikščioji po Marso dykumas. Virtualios realybės akiniai – dar vienas ateities prietaisas, kuris sukuria realistišką įspūdį, kad esama kitoje erdvėje ar laike. Įvairūs jutikliai ir garsai iš visų pusių leidžia matyti vientisą vaizdą. Kad įspūdis būtų dar tikroviškesnis, dauguma žmonių pasiryžę išleisti kelis tūkstančius eurų ne tik tokių akinių porai, bet ir galingam kompiuteriui. Kompanijos „Sony“ virtualios realybės akiniai pritaikyti veikti su valdymo pultu, kurį daugelis jau turi savo namuose – „PlayStation 4“. Pasak „Sony“  inžinieriaus Richardo Markso, tai – palaima žmonėms, kurie ieško pigesnio būdo patirti naujų pojūčių žaidžiant intensyvaus veiksmo žaidimus. Tiesa, apžvalgininkai kritikuoja šiuos akinius dėl silpnos raiškos ir tikisi sulaukti patobulintų akinių versijų.

Gyvybę gelbstinčios bulvės

Afrikoje, į pietus nuo Sacharos dykumos, vitamino A trūkumas kamuoja daugiau nei 43 mln. vaikų iki šešerių metų. Dalyti vaistus visam žemynui neapsimoka, todėl mokslininkai ir Tarptautinis bulvių centras (International Potato Center) padeda šalims pačioms išgauti problemos sprendimo būdus – auginti batatas. Tai – saldžiosios bulvės, vienas svarbiausių derlių Pietų ir Centrinėje Afrikoje. Jos nereikalauja daug priežiūros ir yra maistingesnės nei kviečiai ar ryžiai, tačiau gana lengvai paveikiamos sausrų ir virusų. Apskaičiuota, kad, kryžminiu būdu dauginant vietines saldžiąsias bulves su bulvėmis, kuriose apstu vitamino A, ilgainiui derlius tampa atsparesnis pavojams. „Bulvėse turi būti beta karotino, kuris suteiktų minkštimui oranžinę spalvą, kad naujos veislės būtų atsparios virusams ir galėtų augti skirtingomis sąlygomis. Tai pamažu veikia – rūšys plinta po šalį, didėja žmonių pragyvenimo šaltinis, šeimos gauna daugiau pajamų parduodamos produktus. Nuostabus jausmas, kai žinai, kad padedi bendruomenei išspręsti didžiulę problemą“, – pasakoja vienas iš augalų daugintojų Robertas Mwanga. Už šį pasiekimą jis, kartu su kolegomis, 2016-aisiais apdovanoti Pasauline maisto premija.