- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas Žuvinto ežero gamtotvarkos planas – pirmas toks dokumentas, kuris dešimčiai metų numato priemones, kaip sustabdyti šio ežero pelkėjimą ir jame gyvenančių rūšių nykimą.
Šis ežeras yra vienas vertingiausių mūsų šalies gamtinių kompleksų ir išsiskiria ypač didele paukščių įvairove ir gausa. Čia aptikta 171 sparnuočių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. 2012 m. jame pradėjo perėti gulbė giesmininkė. Dar 28 saugomos rūšys nuolat aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta. Tačiau per pastaruosius 50 metų Žuvinte perinčių vandens paukščių mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių: kuoduotųjų, rudagalvių ir kitų ančių, laukių, ausuotųjų kragų.
Gamtotvarkos planas, pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, apima dalį Žuvinto ežero ir pakrančių, kur nustatyti europinės svarbos natūralių buveinių tipai: ežerai su menturdumblių bendrijomis, aliuvinės, šienaujamos pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, šarmingos žemapelkės. Nors ežero būklė prasta, jame išliko daug unikalių rūšių. Pavyzdžiui, dugne aptinkamas kurklinis menturdumblis niekur kitur Lietuvoje nerastas. Pakrantėse išliko siauralapių gencijonų, dvilapių purvuolių, raudonųjų gegūnių.
Plane išskirtos pagrindinės priežastys, kodėl Žuvinto ežere nyksta gamtos vertybės. Kadangi pakrantėse nebeganoma, nebešienaujama, labai sparčiai pelkėja seklaus ežero buveinės. Kita priežastis – plėšrūnų (ypač kanadinių audinių ir nendrinių lingių) gausa. Dėl didelio biogeninių medžiagų, ypač fosforo, kiekio, kuris patenka į ežerą, ir vietinės kilmės organinių medžiagų kaupimosi vyksta ežero eutrofikacija.
Padėčiai gerinti čia buvo griežtai apribota ūkinė veikla, bet tai neišgelbėjo Žuvinto. Jau keli dešimtmečiai praėjo, kai uždrausta šienauti ežero salą, kirsti nendrių ir švendrų sąžalynus ežere žiemos metu nuo ledo. Dėl to jis ėmė sparčiai dumblėti, sutankėjo švendrynai, o ištisiniai jų ir nendrynų plotai virsta į liūnų ir nendrynų bendrijas. Labai sumažėjo atviro vandens plotas. Nustojus šienauti ir ganyti ežero pakrantes, nyksta ne tik pačios buveinės, bet ir jose gyvenantys paukščiai – švygždos, tilvikiniai, ežero ekosistemai svarbių plėšriųjų žuvų – lydekų – nerštavietės. Dar viena bėda foninių ir saugomų perinčių paukščių rūšims – tai, kad čia gausu plėšrūnų (invazinių kanadinių audinių, nendrinių lingių).
Naujasis gamtotvarkos planas – didelis iššūkis Žuvinto biosferos rezervato direkcijai. Jis numato daug sudėtingų techninių ir gamtosauginių priemonių seklaus ežero ir jame gyvenančių rūšių būklei pagerinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauniečiai stebi pražydusius kaštonus: gamta kraustosi iš proto4
Jau pradėjo gelsti lapai, orai po truputį vėsta, ateina ruduo, tačiau kauniečiai stebi ir pavasario ženklus. Net keliose vietose fiksuoti pražydę kaštonai. ...
-
Klaipėdos centre – briedis20
Prasidėjus rudeninei miško žvėrių migracijai sekmadienio vakarą Klaipėdos centre pasirodė miško galiūnas briedis. ...
-
Ištyrė ir atskleidė, kodėl pablogėjo maudyklų vandens kokybė5
Prastėjančią maudyklų vandens kokybę galėjo lemti didesnė paukščių populiacija, gausesni lietūs ar išaugę lankytojų srautai, sako Higienos institutas (HI). ...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka20
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Laukiniai gyvūnai sėja nuostolius keliuose12
Susidūrus su laukiniais gyvūnais kelyje, padariniai būna skaudūs – stipriai apgadinamos transporto priemonės, žūsta gyvūnai ar net žmonės. Antroje rugsėjo pusėje prasideda laukinių žvėrių poravimosi metas, todėl gyvūnai turi mažiau bai...
-
Dėl radinių miške – nuostaba ir mįslės3
Netikėti grybautojų radiniai miškuose gali ir priblokšti. Kai kas tankmėse rado kiaušinių krūvą, o viena klaipėdietė aptiko milžiniškus ragus. Dar kitas klaipėdiečio radinys miško glūdumoje užminė mįslių net k...
-
Kaimuose prasidėjo nemokama šunų ir kačių sterilizacija: kasdien kastruos po pusšimtį keturkojų24
Šiandien Lietuvoje startuoja nemokamos šunų ir kačių kastracijos iniciatyva, kuria siekiama pristabdyti spartų gyvūnų populiacijos plitimą Lietuvos regionuose. Meškalaukio kaime (Pasvalio raj.) sudėtingomis sąlygomis įkurta laiki...
-
Ministerija naują sezoną siūlo leisti sumedžioti 60-čia daugiau vilkų8
Naujo medžioklės sezono metu siūloma leisti sumedžioti beveik 60-čia daugiau vilkų, nei šį – Aplinkos ministerija 2023–2024 metais ketina nustatyti 341 vilko sumedžiojimo limitą. ...
-
N. Marčėnaitė: kai kurie mūsų poelgiai atima Žemę iš ateities kartų11
Be gamtos savo gyvenimo neįsivaizduojanti menininkė Nomeda Marčėnaitė sako, kad dažnas laukia, kol pradės svilti uodega, kad imtų rūpintis supančia aplinka. „Mūsų vaikai turi teisę į šitą pasaulį, o mes, šitaip negalvodami, ...
-
Įsigalioja žvejybos ribojimai lašišų ir šlakių žvejybai
Pirmadienį įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai lašišų ir šlakių žvejybai. ...