- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Regioninio parko lankytojus išgąsdino drumzlinas šaltinio vanduo, čiurlenantis iš kopos Karklėje. Žmonės sunerimo, kad galbūt į paplūdimį teka teršalai. Gamtosaugininkai ramina, jog rudos nuosėdos susidaro dėl gruntiniuose vandenyse ištirpusios geležies.
Parko darbuotojai nuramino, kad nevalytas kanalizacijos vanduo į paplūdimį tikrai neteka. Drumsto šaltinio priežastis ta, kad ledyno sustumtoje uolienoje – morenoje yra ir daug molio, o gruntiniuose vandenyse – daug ištirpusios geležies.
„Žemėje nuo pat gyvybės atsiradimo pradžios egzistavo organizmai, kurie asimiliacijos procesui naudoja geležį. Tai – gelžbakterės (tos, kurios naudoja sierą, vadinamos sierabakterijomis). Jų veiklos produktai dažnai ir nudažo šaltinių aplinką rudomis nuosėdomis, primenančiomis rūdis. Kai būna daug bakterijų, jos sulimpa į gniužulus ir susidaro tokios gleivėtos, drebučių masę primenančios struktūros, ką žmonės dažnai laiko taršos įrodymu“, – rašoma parko pranešime.
O apie vandens taršą dažniausiai signalizuoja nenatūralus kvapas, vandens drumstumas. Kartais vanduo gali būti skaidrus, bet jame vis tiek daug azoto ir fosforo. Tuomet jame gausiai želia dumbliai, jei jiems pakanka šviesos, kai jos nėra – melsvabakterės.
„Šiuo atveju čia viskas yra gerai. Matavimai rodo, kad azoto ir fosforo reikšmės artimos nuliui. Ne visada žmogus pats gali įvertinti reiškinius, ir neprivalo visko žinoti, nebijokite kilus įtarimų, kai matote aplinkos taršos atvejus, pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Ten peradresuos pagal atsakomybę ir situaciją įvertins specialistai. Geriau kelis kartus suklysti negu vieną sykį nepranešti apie tikrą atvejį“, – pabrėžė gamtininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...