- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nauja dirbtinė medžiaga mėgdžioja fotosintezę ir gali tapti pigiu, švariu ir tvariu energijos šaltiniu.
Tai vienas iš mokslininkų šventųjų gralių: rasti būdą atkurti natūralų fotosintezės procesą taip, kad šviesą būtų paprasta paversti energija kitiems tikslams, kaip kad tai atlieka augalai. Ir dabar JAV mokslininkai išrado medžiagą, su kuria galima kurti švarią, tvarią energijos gavimo sistemą.
Floridos valstijos universiteto tyrėjai atrado metodą, kaip, naudojant mangano oksidą – dar vadinamą birnezitu – surinkti saulės šviesą ir tada šią energiją panaudoti oksidacijos reakcijai, skaidančiai vandenį (H₂O) į vandenilį (H) ir deguonį (O₂). Oksidacija vyksta ir fotosintezės metu, ir atkartodami šią gamtinio proceso dalį, galėtume paprastai ir praktiškai gauti energiją.
„Teoriškai tai turėtų būti sav palaikantis energijos šaltinis,” sakė Jose L. Mendoza-Cortes, chemijos inžinerijos lektorius. „Gal ateityje užkelsime šią medžiagą ant stogo ir ji, padedama saulės, vers lietaus vandenį energija.”
O geriausia, kad toks mangano oksido naudojimas būtų visiškai anglies neišskiriantis energijos gavybos vandenilio elementais metodas, kuris neturėtų jokių neigiamų pasekmių aplinkai. „Neišskirtumėte anglies dvideginio ar atliekų,” sakė Mendoza-Cortes.
Pagamintas vandenilis gali būti panaudotas kaip kuras ir deginamas deguonyje, – išskirtų tik vanduo ir energija. Dabar vandenilis dažniausiai išgaunamas, naudojant iškastinį kurą, todėl ši naujoji technologija taip džiugina.
Ieškodami medžiagos, kuri galėtų skaidyti vandenį, naudodama Saulės energiją, tyrėjai susidūrė su dviem iššūkiais: surasti medžiagą kuri, veikiama vandens, neirtų, bei kad nebūtų labai brangu pagaminti.
Mendoza-Cortes ir jo komanda rado atsakymą – kuris aprašytas jų straipsnyje The Journal of Physical Chemistry – sukūrė daugiasluoksnę medžiagą iš mangano oksido. Tačiau tik išbandę viensluoksnį variantą jie gavo tai, ko ieškojo. Tada medžiaga šviesą gaudė daug sparčiau.
Kaip tai įmanoma? Pasak tyrėjų, vienas mangano oksido sluoksnis suteikia vadinamąją tiesioginę draustinę zoną, tuo tarpu, kai buvo naudojama daug sluoksnių, susidarydavo netiesioginė draustinė zona. Šviesa įvairias medžiagas veikia skirtingai, bet šviesos energiją efektyviai surenka ir kaupia tik medžiagos, turinčios tiesioginę draustinę zoną.
Tyrėjų sukurta medžiaga įdomi tuo, kad energiją ji efektyviau renka, kai jos tėra vienas sluoksnis – o tai pageidautinas rezultatas bet kokiam realiam panaudojimui, nes vieną sluoksnį pagaminti pigiau ir paprasčiau.
„Būtent todėl šis tiesioginės draudimo zonos medžiagos atradimas toks jaudinamas,“ sakė Mendoza-Cortes. „Ji pigi, efektyvi, ir jos daug nereikia kad būtų galima surinkti pakankamai šviesos energijos kuro gamybai.”
Tai dar tik pati pradžia, tad niekas nė žodžiu neužsimena, kada galima tikėtis tokios medžiagos naudojimui namuose, bet tyrėjai jau įsivaizduojant potencialų panaudojimą, tarkime, privačiuose namuose ant stogo išdėstytus energijos generatorius, tai išties neįtikėtinai jaudinamas atradimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pietryčių Europoje – pirmieji šiais metais karščio rekordai
Saulės ištroškusius turistus Graikijoje, Kipre ir Turkijoje pasitinka vasaros pradžiai neįprasti karščiai. ...
-
Vyriausybė: kovojant su žievėgraužiu nupirkta mediena miške galės būti penkias dienas
Siekiant efektyviau kovoti su spygliuočių medžių kenkėju žievėgraužiu tipografu, Vyriausybė atšaukė nuo liepos turėjusį įsigalioti sprendimą iki 10 dienų pailginti laiką, per kurį nupirkta valstybinių miškų spygliuočių medien...
-
Mokslo eksperimentai: nuo augalų genofondo – iki naujų vaismedžių2
Kauno rajone įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas – tikras mokslo lobynas. Čia ne tik saugomos įvairios augalų rūšys, bet ir gimsta nauji, sveiki produktai, i&sca...
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
„Švyturys“ mini 240 metų jubiliejų – atliks 240 gerų darbų5
Kad verslas klestėtų, reikia ne tik gerų vadovų ir lojalių darbuotojų, bet ir visuomenės palaikymo, įsitikinusi didžiausia šalies aludarė „Švyturys-Utenos alus“, šiemet mininti 240 metų „Švyturio&ld...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...