Gamtoje egzistuoja itin stiprūs toksinai, galintys paveikti gyvybiškai svarbias žmogaus organizmo sistemas. Tokias medžiagas gamina augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai – dažniausiai kaip apsaugos nuo plėšrūnų priemonę. Apie pavojingiausius natūralius nuodus rašo leidinys „Discover Wildlife“.
Toksiškumo palyginimas nėra paprastas procesas, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių – medžiagos rūšies, dozės, patekimo į organizmą būdo (per burną, įkvėpus ar patekus į kraują). Vienas dažniausiai naudojamų rodiklių yra LD50 – dozė, kuri mirtina pusei bandomųjų gyvūnų (miligramais vienam kilogramui kūno svorio), tačiau specialistai pabrėžia, kad šį rodiklį reikia vertinti atsargiai.
Vienu pavojingiausių biotoksinų laikomas tetrodotoksinas, aptinkamas tam tikrų žuvų, ypač fugu, kepenyse ir lytiniuose organuose, taip pat kai kuriose amfibijose, aštuonkojuose ir moliuskuose. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nurodo, kad apsinuodijimas dažniausiai įvyksta netinkamai paruošus žuvį. Toksinas blokuoja nervinių signalų perdavimą raumenims, sukeldamas progresuojantį paralyžių.
Itin pavojingas ir abrinas – toksinas, randamas vaistinio abro sėklose, paplitusiose tropiniuose regionuose. Teigiama, kad viena sėkla gali turėti mirtiną dozę suaugusiam žmogui. CDC aiškina, jog abrinas patekęs į ląsteles sustabdo baltymų gamybą ir sukelia ląstelių žūtį.
Prie mirtiniausių medžiagų priskiriamas ir botulino toksinas, kurį gamina bakterija Clostridium botulinum. Jis blokuoja nervų funkcijas ir gali sukelti raumenų bei kvėpavimo paralyžių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) botulino toksinus įvardija kaip vienus mirtiniausių žinomų junginių. Dažniausiai botulizmas siejamas su apsinuodijimu netinkamai apdorotu maistu, tačiau galimi ir kiti užsikrėtimo keliai.
Tarp jūrinių toksinų išskiriamas maitotoksinas, gaminamas dinoflagelato Gambierdiscus toxicus. Jis aptinkamas Ramiojo vandenyno tropiniuose regionuose ir siejamas su apsinuodijimu ciguatera, kuris atsiranda suvalgius užterštų rifų žuvų.
Atskira grupė – nuodingi grybai. Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) siejama su maždaug 90 proc. mirtinų apsinuodijimo grybais atvejų pasaulyje, skelbia „The Guardian“. Pavojingiausias jos toksinas – α-amanitinas, galintis sukelti kepenų ir inkstų nepakankamumą bei mirtį per kelias dienas.
Tarp augalinių nuodų minimi digoksinas ir digitoksinas, randami rusmenėse (Digitalis), galintys sukelti širdies ritmo sutrikimus, bei strychninas, gaunamas iš Strychnos nux-vomica medžio, kuris veikia nervų sistemą ir sukelia stiprius spazmus net mažomis dozėmis.
Sąrašą užbaigia ricinas, išgaunamas iš ricinos pupelių. Nors ricinos aliejus yra saugus dėl gamybos metu sunaikinamo toksino, pats ricinas laikomas itin pavojingu. Vis dėlto, Minesotos sveikatos departamento duomenimis, atsitiktiniai apsinuodijimai šia medžiaga yra labai reti.
Ekspertai pabrėžia, kad nežinomų augalų ar grybų vartojimas, netinkamas maisto laikymas ir klaidingas „natūralumo“ suvokimas gali turėti mirtinų pasekmių.
Naujausi komentarai