Kaip apsaugoti savo šunis, pasakojo „Pet City“ veterinarijos gydytoja Kotryna Uogintė.
– Visų pirma, kokie pavojai kyla šunims žiemą?
– Turbūt svarbiausias ir dažniausiai pasitaikantis pavojus yra sušalimas, dar kitaip vadinama hipotermija. Dažniausiai tai nutinka augintiniams, kurie daugiau laiko praleidžia lauke, gyvena lauke, taip pat bešeimininkiams gyvūnams, kurie neturi kur prisiglausti.
– Kitas dalykas – druskos. Kaip jos veikia šunų pėdutes?
– Dažniausiai įstrigę druskos kristalai mechaniškai pažeidžia pėdutes – gali formuotis žaizdos, pėdutės sausėja, skilinėja, kyla skausmas. Kaip apsaugoti? Geriausias variantas – batukai, ypač šuniukams, kurie vaikšto takais, pabarstytais druskomis, pavyzdžiui, šaligatviais. Kitas variantas – vengti tokių vietų, o grįžus namo labai kruopščiai išvalyti ir nuplauti pėdutes bei jas drėkinti specialiais tepaliukais.
– Retas šuniukas mėgsta batukus.
– Tikrai taip, kartais pripratinti būna sudėtinga, bet tai tikrai įmanoma. Jei pratinama nuo mažens, ypač jei gyvūnas gyvena mieste, jis gana greitai pripranta. Užtenka kelių pasivaikščiojimų, ir šuniukas jau vaikšto įprastai, kaip ir mes, žmonės.
– O kaip reikėtų apsaugoti nuo jūsų minėtos hipotermijos? Ar reikia rengti striukėmis?
– Reikėtų atsižvelgti į augintinio kailį. Trumpaplaukiams, mažų veislių šuniukams, esant žemai minusinei temperatūrai, rekomenduojama vilkti striukytę. Taip pat, jei gyvūnas eina į ilgesnį pasivaikščiojimą ar žygį, jį reikėtų papildomai apsaugoti ir aprengti.
– Kokius šunis reikėtų saugoti labiausiai? Tikrai, pavyzdžiui, pudeliams žiemą pavojingiau nei haskiams, kurie iš esmės yra žieminiai šunys.
– Labiausiai išskirčiau mažas veisles – čihuahua, rusų toiterjerus. Taip pat vipetus, levretes, greihaundus – nors tai dideli šunys, jie neturi ilgo plauko. Tuo tarpu gyvūnai, turintys poplaukį, pavyzdžiui, vokiečių špicai, samojedai, haskiai ar Aliaskos malamutai, gali ištverti ir žemesnes temperatūras be papildomų rūbelių. Mažesnes veisles arba tas, kurios neturi poplaukio, tikrai rekomenduojama aprengti. Šiais metais galėčiau išskirti, kad sušalimo atvejų gerokai mažiau. Dažniau žmonės atneša gyvūnus, kurie rasti lauke sušalę. Bet nemažai žmonių kreipiasi ir dėl pėdučių pažeidimų nuo druskų.
– Šiuo metu temperatūra, bent jau Vilniuje, siekia apie 12 laipsnių šalčio. Lietuvoje fiksuojami ilgus metus nematyti šalčiai, o dalis šunų gyvena lauke. Ar tai jau ta temperatūra, kai reikėtų juos priimti į namus?
– Jei temperatūra, ypač naktimis, nukrenta iki 20 laipsnių šalčio ar dar žemiau, rekomenduojama gyvūnus įvesti į šiltesnes patalpas. Tai gali būti veranda ar šildomas garažas, o jei yra galimybė – ir namai. Jei tokios galimybės nėra, būtina labai gerai apšiltinti gyvenamąsias vietas – voljerus, būdas. Taip pat svarbu reguliariai keisti paklotus, kad jie nesušlaptų ir nesuledėtų, užtikrinti nuolatinę prieigą prie vandens, nes esant minusinei temperatūrai jis greitai užšąla. Be to, rekomenduojama gyvūnus maitinti šiltu maistu.
(be temos)
(be temos)