Sukrėsti žinios, šeimininkai nenuleido rankų, kreipėsi į skirtingas klinikas, tačiau net ir patyrę šunų oftalmologai nieko gero nežadėjo, priešingai – piešė itin niūrią ateitį. Situacija pakrypo į gera tik atvėrus šeštos veterinarijos klinikos duris – čia Sandra susipažino su jaunu veterinarijos gydytoju, kuris suvedė regėjimo netekusio šuns šeimininkus su kvalifikuotais specialistais užsienyje.
Nesiorientavo aplinkoje
Tačiau apie viską – nuo pradžių. S. Golcovos namuose prieš kiek daugiau nei dvejus metus apsigyveno italų levretė – Zuzu. Kaip ir įprasta jaunam patinėliui, jis buvo guvus, kupinas džiaugsmo, mėgo bendrauti, lakstyti, žaisti kamuoliuku.
Tačiau 2025-ųjų rugsėjį vienas rytas buvo kitoks. Sandra pamena, kad šuniukas sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo sutrikęs.
„Pamaniau, kad jis kažką suvalgė, galbūt sutriko virškinimas. Nutarėme palaukti. Praėjo para, o situacija nepagerėjo – jis toliau nesiorientavo aplinkoje. Nuvykome į veterinarijos kliniką, jam padarė daugybę tyrimų, bet galop specialistai prisipažino, kad nė neįsivaizduoja, kas atsitiko Zuzu. Nuvažiavome į kitą kliniką ir ten jau išgirdome, kad kažkas nutiko su regėjimu. Mes neturime vaikų, šunys mums kaip vaikai, todėl Lietuvoje pradėjome ieškoti geriausių oftalmologų. Aplankėme net penkis“, – paklausta, kaip viskas nutiko, prisimena S. Golcova.
Regėjimo netekęs jaunas patinėlis tapo baikštus, visko bijojo, vis glausdavosi prie šeimininkės. „Jis iš visiško ekstraverto tapo introvertu. Nustojo žaisti, nuolat buvo liūdnas. Mums tiesiog plyšo širdis. Norėjome padaryti viską, ką galime, kad jis vėl būtų toks, koks buvo“, – kaunietė negalėjo susitaikyti su savo augintinio diagnoze.
Išgirdo diagnozę
Penkios aplankytos veterinarijos klinikos, tačiau nė vienos geros žinios Zuzu šeimininkai taip ir neišgirdo. Paaiškėjus diagnozei – atšokusi abiejų akių tinklainė – gydytojai nesuteikė vilčių, kad šuniukas susigrąžins ankstesnį gyvenimą. Veterinarai aiškino, kad šunims, priešingai nei žmonėms, atstatyti tinklainės galimybių nėra.
„Nenuleidome rankų ir užsirašėme į šeštą kliniką pas labai jauną gydytoją. Kai pamačiau veterinaro nuotrauką ir supratau, kad jis išties labai jaunas, galvojau nevažiuoti. Tačiau surizikavome. Ir ką galvojate – po daugybės „ne“ pagaliau išgirdome „taip“.
Jis pasakojo, kad yra galimybė pritvirtinti tinklainę. Apie tai sužinojo dalyvaudamas seminare JAV. Veterinaras rado tokią procedūrą atliekančios klinikos kontaktus, pradėjo su jais bendrauti“, – apie sužibusią viltį, kad Zuzu vėl matys, pasakoja Sandra.
Teko vykti automobiliu
Pašnekovės minimas veterinarijos gydytojas – Kipras Mockaitis. Jis sako, kad veterinarijos kliniką „Veterinary vision“, įsikūrusią Jungtinėje Karalystėje, rado naršydamas internete. K. Mockaitis susisiekė su ten dirbančiais specialistais, papasakojo apie Zuzu diagnozę, atliko išsamius papildomus tyrimus ir rezultatais pasidalijo su kolegomis užsienyje.
Galop, gavęs patikinimą, kad šunelį britai priimti sutinka, žinią skubiai perdavė S. Golcovai.
„Anglijoje gydytojas pasakė, kad gali atlikti lazerinę procedūrą ir suteikia 80 proc. tikimybę, kad šuo vėl matys. Prieš išvykdami apie tai papasakojome ir kitiems veterinarams Lietuvoje, su kuriais konsultavomės anksčiau. Tačiau iš jų sulaukėme tik pašaipos, kad iš mūsų išvilios pinigus (operacijos kaina – 14 tūkst. eurų). Vis dėlto nusprendėme jų neklausyti ir pasiryžome rizikuoti“, – Sandra dėl savo augintinio buvo pasiryžusi atiduoti viską. Ji suskaičiavo, kad kelionė kartu su atlikta operacija jai atsiėjo maždaug 18 tūkst. eurų.
Kadangi su tokia akių liga šunys skristi lėktuvu negali, Sandra su savo antra puse sėdo į automobilį ir išvyko į Škotiją, Glazgą.
Po operacijos – žinia
Operacija Zuzu buvo atlikta 2025 m. lapkričio 9 d. Iškart po jos Sandra pagaliau išgirdo tai, kas leido atsikvėpti – procedūra praėjo sklandžiai, šuo vėl matys pasaulį ir savo šeimininkus.
„Po operacijos šuniukui tris savaites reikėjo nešioti gaubtą, pirmas tris naktis miegojome kartu su juo ant žemės. Kai jau buvo galima nuimti pooperacinį gaubtą, šuo buvo atsargus, nedrąsus, bet netrukus įsidrąsino. Regėjimas grįžo pamažu, Zuzu vėl ėmė žaisti, bėgioti. Nuo to laiko šuniukas puikiai mato ir gerai jaučiasi. Kas antrą savaitę vykstame į kliniką, kur šuniukas apžiūrimas, atliekame tyrimus ir stebime, kaip jis jaučiasi po operacijos. Praėjo jau keturi mėnesiai ir viskas stabilu, tikimės, kad viskas liks taip, kaip yra dabar“, – atsidžiaugti dėl savo numylėto Zuzu negali Sandra.
Kai kurios veislės – jautresnės
Tačiau kodėl toks jaunas šuniukas apako? Veterinarijos gydytojas K. Mockaitis pripažįsta, kad jauniems gyvūnams stiklakūnio degeneracija pasitaiko nedažnai. Anot jo, vienos veislės yra labiau linkusios į tokius pakitimus nei kitos, tačiau džiaugiasi, kad į jo rankas Zuzu pateko laiku ir pavyko gyvūnui padėti.
„Dažnai tokios diagnozės nustatomos vyresnio amžiaus gyvūnams, kurie serga lėtinėmis ligomis, jų kraujo spaudimas aukštas ir pan. Jauniems gyvūnams tai nutinka išties retai.
Zuzu nebuvo visiškai apakęs. Mes nustatėme, kad viena tinklainė dar šiek tiek laikėsi, tačiau šuo viską matė it pro rakto skylutę. Jo šeimininkai kėlė daug ir teisingų klausimų ir visa tai lėmė, kad drauge radome išeitį. Man pavyko susisiekti su kolega Anglijoje, atliekančiu tinklainės atšakos chirurginę gydymo operaciją. Padarėme nuodugnius tyrimus Lietuvoje ir juos išsiuntėme į Angliją“, – prisimena K. Mockaitis.
Kas lemia kainą?
Veterinarijos gydytojas tvirtina, kad italų levretė Zuzu – pirmas šuo jo gydymo praktikoje, kuriam pavyko susigrąžinti regėjimą. „Zuzu šeimininkai – neeiliniai. Jie ryžosi vykti į ilgą kelionę dėl savo šuns. Jie, manau, yra vieninteliai Lietuvoje, atlikę tokią operaciją savo gyvūnui“, – priduria Kipras.
Pasiteiravus, kodėl ši lazerinė operacija tokia brangi, K. Mockaitis paaiškina, kad tam reikalinga specializuota įranga, o pats gydytojas taip pat turi turėti specifinių žinių, mat tokia procedūra – ne iš lengviausių.
„Tai yra kompleksinė operacija. Atliekama lęšiuko šalinimo operacija, vėliau įdedamas dirbtinis lęšiukas ir tik tada padaroma lazerinė tvirtinimo operacija. Taigi, ji susidaro iš kelių etapų. Yra mažai gydytojų, kurie tai darytų profesionaliai. Reikia ilgų mokymų. Visa tai didina operacijos kainą“, – aiškina K. Mockaitis ir priduria, kad ne paskutinėje vietoje ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje veterinarinių paslaugų įkainiai daug didesni nei Lietuvoje.
Net ir pasaulyje nėra tiek daug klinikų, siūlančių šią paslaugą. Tai daroma tik Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, tokią procedūrą taikanti klinika žada atsidaryti ir Austrijoje.
Nusprendė netylėti
Dabar Zuzu taikoma palaikomoji terapija, skiriami reikalingi medikamentai ir pamažu mažinamos jų dozės.
S. Golcova sako, kad dalytis šia neeiline istorija paskatino asmeninė patirtis ir supratimas, kad net visko matę Lietuvos šunų akių gydytojai nieko nežino apie tai, kad užsienyje šunims galima sugrąžinti regėjimą.
„Geriausi oftalmologai iš mūsų juokėsi, prašė nemėtyti pinigų ir tiesiog susitaikyti. Buvo labai baisu iš vieno specialisto išgirsti, kad vėliau šuniui teks išimti akis, nes neva atsiras infekcija ir akys pradės gesti. Mums padėjo jaunas gydytojas, kuris pasidomėjo, užmezgė ryšius Anglijoje. Esu be galo dėkinga, kad jis padarė tiek daug, jog mūsų šuo vėl matytų pasaulį“, – gerų žodžių Kiprui negaili Sandra.
Stebėkite ženklus
Kaip šeimininkui suprasti, kad šuns regėjimas silpsta? Veterinarijos gydytojas K. Mockaitis, kurio specializacija – oftalmologija, sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip augintiniai vaikšto prieblandoje, lauke.
Suklusti derėtų jei:
· vedžiojate augintinį pavadėliu ir jis stengiasi nuo jūsų nė kiek neatsilikti, nuolat būna šalia;
· pašaukus vardu, gyvūnas supainioja šeimininką;
· ima bijoti laiptų, nebenori jais lipti;
· namuose ima kliūti už daiktų.
„Tai pirmieji požymiai, kad rega silpsta ir reikia pasitikrinti akis. Reikia išsiaiškinti, dėl ko silpsta regėjimas. Būna atvejų, kai mes dar galime padėti. Yra atvejų, kai tiesiog nebegalime suteikti pagalbos, nes jau yra įsibėgėję lėtiniai, nestabdomi procesai. Tuomet skiriame tikslinių papildų, mažinančių oksidacinį stresą ir uždegimą akių viduje. Yra veislių, turinčių polinkį į akių problemas. Pavyzdžiui, prancūzų buldogų, mopsų akys yra sausos, todėl jiems reikia profilaktiškai drėkinti akis“, – pažymi gydytojas.
Jis taip pat įspėja keturkojų šeimininkus dėl žaidimų su lazeriais. Lazerio švieselę itin mėgsta gaudyti katės, tačiau tokie žaidimai gali turėti liūdnų padarinių. Veterinaras sako, kad tai gali sukelti akių tinklainės pažeidimų.
K. Mockaitis šeimininkams, auginantiems šunis, kates su nusilpusiu regėjimu, pataria jiems įtaisyti petnešas su specialiu lankeliu. Jis padeda apsisaugoti nuo susitrenkimų į kliūtis.
(be temos)