- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstote į savo namus įsileisti naują šeimos narį? Gyvūnų prieglaudose kiekvienas ras sau keturkojį draugą. Kasmet ten patenka net 15 tūkstančių šunų ir kačių. Tačiau pasiruošti keliauti į naujus namus reikia ne tik gyvūnui. Pasiryžęs jį priglausti šeimininkas taip pat turi kritiškai įsivertinti gyvenamąją vietą, gyvenimo būdą ar net planuojamus vaikus. „Tai yra atsakomybė ir santykis“, – sako gyvūnų prieglaudos „Lesė“ atstovė.
Naudingais patarimais, ką privalu žinoti kiekvienam prieš priglaudžiant beglobį keturkojį, gyvūnų prieglaudų atstovės pasidalijo apie gyvūnų gerovę kalbančioje ir realių pokyčių siekiančioje „Laisvės TV“ laidoje „Gyvūnų ministerija“.
„Įsišuninimo“ procedūra
Mitas, kad gyvūnų prieglauda siekia kuo greičiau atsikratyti savo gyventojų. Jos siekia keturkojus atiduoti į mylinčius namus, todėl kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, yra patikrinamas personalo.
VšĮ „DogSpotas“ vadovė Indrė Pileckienė laidoje „Gyvūnų ministerija“ pasakoja, kad, prieš atiduodant gyvūną į naujus namus, organizacijos savanoriai-globėjai keturkojį tam paruošia. Tik po šuns socializacijos jam ieškomi šeimininkai. Kiekvienas, norintis priglausti gyvūną, turi užpildyti anketą. Tuomet vyksta pokalbis, po kurio nusprendžiama, ar kandidatas yra tinkamas auginti prieglaudos gyventoją.
Panašia praktika vadovaujasi ir VšĮ „Lesė“. „Potencialus šeimininkas visų pirma praeina atranką telefonu, tuomet susitinkame. Kitas itin svarbus žingsnis – gyvūno lankymas, laiko leidimas su juo prieglaudoje. Taip užmezgamas abipusis ryšys ir pasikeitimai parsivežus šunį namo, abejoms pusėms nebėra tokie radikalūs“, – sako „Lesės“ komunikacijos projektų vadovė bei šunų trenerė Diana Makarovaitė.
Bendravimas tęsiasi ir palikus prieglaudą
Išleidus gyvūną į naujus namus, prieglaudų darbas nesibaigia. Atstovės atskleidė, kad naujieji šeimininkai iš prieglaudų sulaukia skambučių. Jos domisi, kaip gyvūnui sekasi, kaip rūpinamasi jo sveikata. Kelis kartus nepavykus susisiekti su šeimininku, prieglaudos atstovai savo buvusius globotinius gali aplankyti ir namuose.
„Būna, kad šeimininkai sutrinka, kai pasakome, jog norime aplankyti gyvūną jo naujuose namuose. Tačiau akcentuojame, kad mums įdomi gyvūno gerovė. Su šeimininkais mes bendraujame, patariame ir stengiamės atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus“, – sako I. Pileckienė.
Laidos pašnekovės sako, kad yra tekę atsiimti naujiems šeimininkams patikėtą gyvūną. Taip nutinka, kai norintys pasiimti keturkojį nebūna atviri su prieglaudos atstovais.
„Ne iš smalsumo mums rūpi, ar nauji šeimininkai gyvena nuomojamame ar nuosavame bute/name, ar turi, o gal planuoja turėti vaikų, koks jų gyvenimo būdas. Mes pažįstame prieglaudos gyventojus ir siekiame, jog abi pusės puikiai derėtų, todėl privalome būti vieni kitiems atviri, nes antrą kartą būti paliktam gyvūnui yra tikrai skaudu“, – patirtimi dalijasi I. Pileckienė.
Šeimininkų kriterijai ir mitai
Laidos „Gyvūnų ministerija“ viešnios sako, kad žmonės į prieglaudą atvyksta norėdami gero, tačiau jų norai dažnai paremti kriterijais. D. Makarovaitė pastebi, kad žmonės nori jauno šuniuko, nes baiminamasi, jog vyresniuosius sunkiau adaptuoti, prisijaukinti, dresuoti. Bet gyvūnų trenerė patikina – tai mitas.
„Užsiimant su augintiniu galima pasiekti labai gerų rezultatų. Galbūt, vyresnio šuns elgsenos keitimas užtruks ilgiau nei mažylio, tačiau jaunas gyvūnas su savimi atsineša kitas problemas: sugraužti batai ir visos kitos vaikiškos išdaigos“, – sako laidos pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad apleistam gyvūnui suteikiant naujus namus iššūkių išvengti sunku. Nepaisant to, turėsite ištikimą draugą, kuris namus pripildys meile ir teigiamomis emocijomis.
Tik, kaip pabrėžia D. Makarovaitė, renkantis gyvūną įsivertinkite savo galimybes. „Svarbu suprasti, kad tai nėra daiktas. Tai yra atsakomybė ir santykis“, – sako gyvūnų trenerė ir „Lesė“ atstovė.
O jei esate apsisprendę pirkti šuniuką, prieš tai aplankykite prieglaudą. Pabendraukite su atstovais ir pabūkite su gyvūnais. Galbūt ten jūs rasite norimą ir jums skirtą draugą.
Daugiau patarimų – laidoje „Gyvūnų ministerija“:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakarklės mišką prašo apsaugoti nuo žvyro kasėjų1
Birželio 30 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir suteikti jam II B kategoriją. ...
-
Kasmet vis daugiau gyvūnų patiria perkaitimą: kaip juos apsaugoti?
Karštą vasaros dieną augintiniui, kaip ir žmogui, kyla perkaitimo grėsmė, tačiau jis pats savimi pasirūpinti negali – tai šeimininko pareiga. Veterinarai pastebi, kad kasmet gyvūnų perkaitimo atvejų pasitaiko vis dažniau, o laiku...
-
Pirmąjį pusmetį sunaikinta rekordiškai daug Amazonės atogrąžų miško4
Amazonės atogrąžų miškų naikinimas Brazilijoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė rekordinį lygį. Didžiausiame pasaulio atogrąžų miške pirmąjį pusmetį sunaikinta 3 750 kvadratinių kilometrų mi&...
-
Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose
Birželio pabaigoje atlikti tyrimai parodė, jog vandens kokybė normų neatitinka trijose maudyklose, penktadienį paskelbė Higienos institutas. ...
-
Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos
Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos ...
-
Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų7
Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). ...
-
Karklėje – retas svečias
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O...
-
Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?9
Augintiniams karščiai gali tapti dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę didina ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primen...
-
Mamos ir dukters gyvenimą nuspalvina augintiniai7
„Meilė gyvūnams, matyt, perduodama genais“, – juokiasi mama Rasa Monstavičienė ir dukra Ieva Tancuraitė, kurių gyvenime augintiniai užima labai svarbią vietą. Ir nors viena jų jau daugelį metų gyvena ir dirba Palangoje, o kita &nd...
-
Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys1
Anot lenkų leidinio "Gazeta Wyborcza", nuošaliame Baltijos jūros Lenkijos paplūdimyje poilsiautojas aptiko jūrų vėplį. Apie neįprastą paplūdimio svečią informuoti gamtos fondo "Blue Patrol" savanoriai pripažino, kad tai ...