- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Niekam net galvon neateitų mintis sakyti, kad dabar ne vasara. Ji čia, gyvename vasaroje, o kad ji ne visada tokia, kokios norėtume, yra labiau mūsų, bet ne gamtos reikalas. Vasarą turime tik vieną, todėl, kokia bus skirta, tokia ir turės būti geriausia. Ar šios vasaros pradžia kuo nors ypatinga? Ir taip, ir ne.
Visų pirma mums labiausiai įsimena ryškūs orų pokyčiai, nes šiluma ir vėsa kaitaliojasi ypač dažnai. Birželio pradžia atnešė ne tik vėsos, bet ir lietaus – jo pakako, kad būtų sudrėkintas dirvos paviršius. To dabar turės pakakti javams, daržo augalams. Tačiau ši drėgmė laikysis neilgai – vasaros saulė ją beregint išgarins, sugrąžins orui.
Regėjome dar vieną šalnos pliūpsnį. Tiesa, ne visur ir nevienodai. Tačiau dabar galime atsidusti – po birželio 10-osios šalnos baigiasi, jų tikimybė būna labai maža. Beje, dabar jau galima įsitikinti, kas per šio pavasario šalnas nukentėjo, kokių vaisių laukti neverta.
Kol kas negalima teigti, kad neturėsime žemuogių ar mėlynių – jos dar tik mezgasi. O štai bruknės ir spanguolės žydi. Bruknių žiedų labai daug, jų augavietės iš tolo baltuoja žiedų kekėmis. O ant aukštapelkės kemsų raudoni spanguolių žiedeliai iš toliau susilieja į vientisą švelnų rožinį sluoksnį.
Tai ne vieninteliai vasaros pradžios žiedai, turintys lemti derlių ir derėjimą. Gražiai žydėję šermukšniai jau užmezgė vaisiukus, o dabar vešliai žydi putinai. Ne tokie pastebimi, bet gausiai žydintys šaltekšnių žiedeliai vilioja bites ir kamanes.
Dar margesnis pievų žydėjimas. Tačiau jis turi ir laikinumo ženklų – jei kaitins saulė, daug kas žydės vos keletą dienų. Žinoma, pievos be žiedų neliks – greta vėdrynų atsivers veronikos, baltažiedės, kurias mes vadiname ramunėmis.
O dabar drėgnose pievose pakilo ir pražydo gegužraibės. Šios retosios šiaurinės orchidėjos aktyviai žydi ne kasmet. Šiemet jų nėra labai gausu, ir tai visai ne mūsų bėda – gamtoje viskas vyksta cikliškai, praeis pora metų, ir pievose gegužraibių bus lyg žvakių, viena prie kitos.
Pievose ryte žoliauja stirnos. O paskui jos pradingsta – vienos keliauja poilsio į mišką, kitos glaudžiasi laukų krūmuose. Tačiau visų jų rūpestis vienas – būti kuo arčiau savo vaikų, taškuotų stirniukų, kurie dar nėra labai tvirti, negali sekti paskui mamas.
Stirniukų metas ir vėl išryškino vieną mūsų, bet ne gamtos problemą – sulaukiame skambučių apie rastus ir lyg niekur nieko pasiimtus stirniukus. Šie žvėriukai tikrai nebuvo našlaičiai, žmonės juos tiesiog pasivogė iš gamtos, atėmė iš motinų.
Keista, kad daugelis šių žmonių ima kaltinti kitus, ypač gyvūnų globėjus, kodėl šie neskuba iš jų perimti nelegaliai paimtų stirniukų. Pykti galima tik ant jų, stirniukus paėmusių žmonių.
Primename – to daryti negalima, už tai yra baudžiama. Tik radus žuvusią stirną ir greta jos – našlaičiu likusį jauniklį, galima daryti išvadas apie globos būtinumą. Visais kitais atvejais to nereikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...