Smiltynės miškams – grėsmė išnykti dėl vikšrų?

Populiacijos šuolis

Vienuolis verpikas, keistos išvaizdos drugys, žiemai po medžių žieve sudeda kiaušinėlių. Atėjus pavasariui iš jų išsirita vikšrai, kurie visiškai nuėda medžių lapus ir spyglius.

Nerijos miškuose fiksuojami du dideli šio gyvio paplitimo židiniai.

Vienas jų yra netoli Juodkrantės, kur miškai ir taip kenčia nuo kormoranų populiacijos.

Kitas, daug didesnis, židinys yra Klaipėdos miesto ribose – Smiltynėje.

"Jau pernai buvo fiksuota itin didelė šio vabzdžio lėliukų padaryta žala miškams. Dėl ko staiga padidėja vienų ar kitų rūšių populiacija, sunku pasakyti. Tikėtina, jog tai vieno, tai kito kenkėjo populiacija natūraliai padidėja kas 10 ar 12 metų. Paukščiai jų neišgaudo todėl, kad plėšrūnai seka iš paskos pagal populiacijos didėjimą, bet jie jos nereguliuoja", – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas.

Suės viską

Pernai poilsiautojus šiurpino Kuršių nerijoje matyti vaizdai – ištisi plotai miško buvo nurudavę, kalninės pušaitės buvo likusios visiškai be spyglių.

"Nurudavo apie 600 hektarų miško. Dalis šio ploto patenka į Naglių rezervato teritorija, todėl ten naudoti preparatų negalėsime. Paliksime susitvarkyti gamtai. Didžiausia problema – sausra. Jei šiemet spygliai vėl bus nugraužti ir, jei ištiks sausra, medžiai gali nebeatsigauti, jie žus. Jei pirmais metais medis pakenčia nugraužimą ir sugeba atauginti 10–20 proc. spyglių, tai kitais metais augalas gali nebeturėti jėgų. Tai prilygsta biologiniam gaisrui. Jei nieko nedarysime, rizikuojame netekti daugumos miškų. Prognozuojama, jog šiemet populiacija vėl naikins nuo 50 iki 100 proc. spyglių", – tikino specialistas.

Per parą vienas vikšras nuėda 10 gramų spyglių. Vienu metu išsirita milijonai vikšrų, kurie ir naikina Neringos miškus.

Pasitelks lėktuvus

"Kenkėjus naikinsime aviaciniais purškimais. Juodkrantės teritorijoje – 110 ha, o Smiltynėje – 350 ha plote. Biologinis preparatas nepavojingas bitėms, paukščiams, jis paveiks tik drugių vikšrus", – aiškino K.Grigaliūnas.

Po verpiko invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai – kirpikai ir ūsuočiai.

Be to, pastaruoju metu pastebėta ir kita, anksčiau daug žalos nedariusio, tačiau ne mažiau pavojingo viršūninio žievėgraužio miškams padaroma žala.

Be verpiko vienuolio, šiuose miškuose plinta ir neporinis verpikas.

Pastarasis didesnis neporinio verpiko antplūdis Neringoje fiksuotas prieš 10 metų.

2008-aisiais abiejų kenkėjų vikšrai pakenkė medžiams apie 60 ha plote.

Tuomet miškininkams labai padėjo kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis, dedantis kiaušinėlius į verpikų vikšrus.

Tačiau vien gamtos savireguliacijos tada nepakako, prieš kenkėjus kovota specialiomis verpikų gaudyklėmis. Vis dėlto populiacija toliau plito.