- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pats gražiausias pavasario metas – sodų žydėjimas. Ne taip dažnai juo džiaugiamės dar prieš gegužės vidurį. Šiemet pavasaris paskubėjo – žydi ne tik sodai, bet ir alyvos, kaštonai, daugelis dekoratyviųjų krūmų.
Visa tai turi vieną bendrą vardą – tai ne laukiniai, o kultūriniai ar iš svetimų kraštų įvežti augalai. Todėl ne visada galime pasakyti ir atspėti, kaip jie elgsis, kaip reaguos į vieną ar kitą orų pokytį. Gegužė nuo pat pradžios yra labai saulėta, dienomis – net labai šilta ar karšta...
Gerai, kad nors naktys pasuka vėsos, galinčios stabdyti nežabotą augalų proveržį, tįsimą, vešėjimą. Tiesa, visada balansuojame ant vėsos ir šalnų ribos.
Vėsa ir šalnos nepatinka tik mums. O margasparnės musinukės patinėlis, kurį kasdien girdžiu už lango trioskiantį savo giesmes, turi tiek optimizmo... Jeigu jūs savo sode ar medžiuose greta namo iškėlėte inkilų, jie tikrai nestovės tušti. O paukščiai, visiems pranešdami apie savo namus, giedos ir giedos. Jūs galėsite manyti, kad tos giesmės skirtos jums. Paukščiai prabyla taip anksti, kad nereikia jokio laikrodžio – diena labai ilga, ryto nepramiegosite.
Pavasarį laikrodžio rodyklės sukasi daug greičiau. Norite to ar ne, tačiau tokias išvadas galima sumąstyti vakare, pamačius, kad tiek daug planuotų darbų neatlikta... Mes kažkodėl negalvojame apie tai, kad galime būti nesavikritiški planuodami savo laiką ir darbus. Mes ieškome, kur čia kaltas pavasaris.
Tačiau tiesa yra tokia: laiko trūksta, o skuba ne tik laikrodžiai, bet ir pavasario kalendorius. Jo dienų lapeliai mirga tokiu greičiu...
Laiko skubėjimas mus atvedė į gegužės vidurį, kur baigia bręsti žalias gamtos rūbas, kur visi sugrįžę paukščiai ir vasaros laukimu vešintys žolynai. Kiek laiko beliko pavasariui? Kiek galėsime džiaugtis jo globa ir glamonėmis?
Pavasario darbus jau matome, nes jis nuveikė be galo daug. Ko gero, aplink mus yra tiek turtų, kurie, dar paauginti vasaros, taps visų metų gyvenimo ir išgyvenimo pagrindu. Taigi pavasaris pradėjo, sukūrė, atgaivino ir paaugino.
Gegužės pradžios vasariškas karštis buvo nelauktas, tačiau jis jau nieko neapgavo. Sakytum – augalai laukė jo, išbrinkinę žiedinius pumpurus. Paskui visi puolė žydėti, mažiausiai tikėdamiesi šalnų. Slyvoms, kriaušėms ir trešnėms tai pavyko. Dar vyšnioms. O obelys, gali būti, žydi per drąsiai. Tegul neskuba, nes mums labai norisi sulaukti obuolių...
Pavasarį lengva tapti žaliavalgiu arba savo meniu paįvairinti augalais, kurie tik ir siūlo savo lapelius, žiedelius, ūglius. Tiesa, jeigu suabejojate rastais augalais ir tariatės jų nepažįstantys, neskinkite, neragaukite.
Čia panašiai kaip su grybais – juk visiems žinoma didžiosios grybautojo tiesos: nepažįsti – neimk! Nesinešk namo! Nesiūlyk kitiems! Ir pats neruošk ir nevalgyk!
Pagaliau ateina metas, kai apie pavasarį kalbame tiek pat, kiek ir apie vasarą. Iš tikro, paskutinė gegužės dekada jau priklauso vasarai.
Gamtos draugai štai ką tik pasidalijo žinia, skelbiančia apie paskutinių pavasario paukščių – čiurlių sugrįžimą. Juos mes vadiname jau vasaros sparnuočiais ir nedaug klystame taip sakydami, nes perės jie tik vasarą ir pas mus išbus iki rugpjūčio vidurio, taigi – trejetą mėnesių. Ne ilgiau.
Didžioji gamtos dalis skaičiuoja prabėgusio pavasario darbus ir pasiekimus. Ar kas nors įvyko nepaprasto? Ne, to nebuvo. Juk čia – gamta, ji nesivaiko rekordų. Jai viskas paprasta! O kad viskas atlikta, liudija darna ir savaip suderinti visų gamtos vaikų gyvenimai.
Kadangi žmogus nėra jos vaikas, jam pavasaris nieko neskyrė. Tiesiog darė, kūrė, o žmogus naudojosi tuo. Beje, dažnai dar tuo nebuvo patenkintas ir vis burbėjo. Kažkas netgi išrado naujieną, kad šiemet ir vėl labai sausa. Mielieji, negi vėl visi pasiilgote pernykščio rudens lietaus ir balų?
Na ne, to nepasiilgo žmonės. Paukščiams tai būtų kaip tik... Štai ir dabar Nemuno deltoje, sako, galima stebėti tūkstančius gaidukų. Šie tilvikai – unikalūs, kiekvienas jų patinėlis yra vis kitoks. Iš savo žiemaviečių Afrikoje jie skuba perėti tolyn į šiaurę. Dalis perės čia pat, bet pulkai skris toliau. Kai tik išdžius balos.
Artėjant gegužės viduriui daug kas žvelgia toli į vasarą ir klausia – kokia ji būsianti? Ar apie tai galima žinoti jau dabar? Bet ar tai įmanoma? Čia taip jautru...
Taip, jautru. Tačiau gamta turi ženklų, kurie sako daugiau nei prietaisai. Beje, ar matote apie jus esančią gamtą? Visą? Kurioje ir yra tie ženklai, iškalbūs ir, reikia manyti, labai tikslūs. Be reikalo į juos nežiūrite...
Iš gegužės vidurio matyti, kad vasara turėtų būti gana sausringa ir karšta. Gali būti, kad saulės spinduliuotė bus aukštesnė, nei buvo pernai ar užpernai, todėl augalų žydėjimas, brendimas, geltimas bus daug spartesni. O toliau?..
Kadangi tikėtini labiau „žemyniniai“ orai, galimos ilgai, iki pat birželio pirmosios dekados galo boluosiančios šalnos. Sausajam vasaros periodui antroje birželio pusėje turėtų rastis drėgmės, kuri tik laikinai atgaivins žemę. O toliau – turėtų būti gana šilta vasara.
Ar taip ir bus? Taip, pagal šių dienų ženklus turėtų būti. Ar to kas nors nesujauks? Iš tikro, gali būti ir tokių pokyčių – šiandien gamta, deja, per daug jaučia žmogaus įtaką.
O jeigu sugrįžtume į šiandieną? Ką rastume gamtoje? To jokiame rašte nesurašysi! Nes gegužės vidurys, ko gero, yra metuose pats turtingiausias laikas, kai viskas yra judėjime, gimime, augime, brendime. Net nežinia, kas galėtų visa tai aprėpti. Tiesa, yra, kas tai aprėpia – pati gamta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...