Reta ir itin klastinga mažų veislių šunų liga: jos diagnozė primena detektyvą

Ši liga dažniausiai diagnozuojama mažų veislių šuniukams, tačiau ja gali sirgti ir vidutinių, ir didelių veislių šunys, pažymi veterinarijos klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytojai Vytautas Sabūnas ir Vytautas Stankus.

Primena detektyvą

Ši liga keturkojams įgimta ir sukelia rimtų sveikatos problemų, nes viena kraujagyslės atšaka aplenkia kepenis ir neleidžia tinkamai joms vystytis ir atlikti savo įprastų funkcijų.

Nustatyti, ar keturkojis serga šia liga, nėra paprasta, nes simptomai – labai įvairūs.

„Šios ligos diagnozė kartais primena detektyvo darbą ar „Daktaro Hauso“ serialą, – šypteli pokalbį pradėdamas veterinarijos klinikos „8 drambliai“ gydytojas V. Sabūnas ir tęsia: – Simptomai keturkojams pasireiškia įvairiai: kartais tai gali būti vėmimas, viduriavimas, silpnas apetitas, šlapinimosi sutrikimai, o kartais netgi neurologiniai sutrikimai: gyvūnas gali prarasti koordinaciją ar kentėti į epilepsiją panašius traukulius. Jei ši liga nediagnozuojama ir negydoma, ji sutrumpina keturkojo gyvenimo trukmę ir kokybę.“

Veterinarijos klinikos gydytojai pastebi, kad keturkojai pacientai, sergantys šia liga, būna silpniau išsivystę nei kiti šuniukai, gimę toje pačioje vadoje, sulysę, jų silpnesnė kailio struktūra. Dažniausiai ši liga diagnozuojama mažų veislių šunims iki vienų metų amžiaus.

Diagnozė: veterinarijos gydytojai Vytautas Sabūnas ir Vytautas Stankus sako, kad nustatyti portosisteminį šuntą gana sudėtinga. / „8 drambliai“ ir canva.com nuotr.

Simptomai – įvairūs

Kad būtų galima diagnozuoti šią ligą, paprastų kraujo tyrimų nepakanka.

„Gyvūnui atliekami specifiniai laboratoriniai kraujo tyrimai, kurių metu matuojama amoniako ir tulžies rūgščių koncentracija kraujyje“, – pasakojo veterinarijos klinikos „8 drambliai“ gydytojai.

Norint šiuos tyrimus atlikti, augintinį būtina specialiai paruošti.

„Prieš tyrimą gyvūnas negali būti maitinamas dvylika valandų, tuomet atliekamas tyrimas ir jis pamaitinamas. Po dviejų valandų atliekamas dar vienas tyrimas. Tai išties ganėtinai specifinė diagnostika“, – kalbėjo specialistai.

Paskutinis tyrimas, kuris patvirtina arba paneigia ligos diagnozę, – kraujagyslių kompiuterinė tomografija. Būtent tokio tipo šiuolaikišką išmaniąją įrangą pastaruoju metu naudoja veterinarijos klinikos „8 drambliai“ specialistai.

„Šio tyrimo metu išryškinamos kraujagyslės. Būtent taip ir yra nustatomas gyvūno kepenų kraujotakos apsigimimas.

Svarbu paminėti, kad kompiuterinė tomografija reikalinga ne tik tam, kad diagnozuotume šią ligą, bet ir kad galėtume pasiruošti tolesniems veiksmams – gyvūno operacijai.

Šiuo aparatu nustatomas kraujagyslių apsigimimo tipas, išmatuojama kraujagyslė ir nustatoma tiksli vieta, kur ji yra. Tai svarbu, kad chirurgai žinotų, kurioje tiksliai vietoje reikia operuoti“, – atskleidė specialistai.

Ilgas pasiruošimas

Pasiruošimo operacijai etapai labai skirtingi. Kaskart chirurgų komanda vertina kompiuterinę tomografiją ir planuoja tolesnius gyvūno gydymo veiksmus.

„Nusprendus, kad gyvūnui reikalinga operacija, užsakome specifinį kraujagyslės implantą, kuris pakitusią kraujagyslę užveržia per ilgesnį laiką, kad spėtų adaptuotis organizmas, ir kraujotaka nukreipiama  teisinga linkme. Yra daug metodikų, kaip visa tai atlikti, tačiau mes naudojame aukščiausio lygio technologijas.

Yra keletas momentų, kuriuos reikia užtikrinti šios operacijos metu. Tai  temperatūra, gliukozės, deguonies įsisavinimas organizme, infekcijos rizikos mažinimas. Mažų veislių šunys dažniausiai serga šia liga, tad jie visiems šiems elementams yra be galo jautrūs.

Esant bent vieno iš šių elementų nukrypimui nuo normos, gyvūnui gali grėsti didelės komplikacijos ar visa tai baigtis mirtimi“, – apie pasiruošimą operacijai pasakojo veterinarijos gydytojai.

Kad taip nenutiktų, veterinarijos klinikoje pluša daug gydytojų ir asistentų, kurie užtikrina tobulą rezultatą. Gyvūnas į kliniką dažniausiai atvežamas operacijos dieną arba dieną prieš ją. Šiai keturkojo operacijai du chirurgai ir keletas asistentų ruošiasi maždaug pusdienį.

„Gyvūnas patalpinamas į inkubatorių, jam į veną lašinamas gliukozės tirpalas. Inkubatoriuje sudaromos tam tikros mikroklimato sąlygos: padidintas deguonies kiekis, atitinkama temperatūra, drėgmė.

Taikant bendrą nejautrą, laikantis visų sterilumo protokolų, ruošiamas operacinis plotas. Kai gyvūnas paruoštas operacijai, ji atliekama. Jeigu viskas klostosi sklandžiai, ji trunka nuo 20 iki 30 minučių.

Jei ši liga nediagnozuojama ir negydoma, ji sutrumpina keturkojo gyvenimo trukmę ir kokybę.

Kritinės dienos

Atlikus operaciją, gyvūnas vėl patalpinamas į inkubatorių. Sudaromas trijų dienų grafikas ir komanda 24 valandas per parą stebi inkubatoriuje esantį gyvūną: tikrina gliukozės kiekį kraujyje, temperatūrą, maitina, lašina tirpalus, užtikrina skausmo kontrolę ir atlieka veiksmus, mažinančius infekcijos riziką.

Būtent šios trys dienos yra kritinės. Jei per jas gyvūnas išgyvena, viskas vyksta sėkmingai, jis išleidžiamas į namus, o šeimininkams sudaromas atskiras grafikas, kaip augintinį prižiūrėti namuose ir kada apsilankyti veterinarijos klinikoje apžiūrai ir numatytiems tyrimams“, – pasakojo veterinarijos gydytojas.

Po operacijos namuose gyvūno šeimininkai privalo stebėti jį ir laikytis veterinarijos klinikoje sudaryto plano.

„Ar efektyvi operacija, ar ne, sprendžiame po keturių savaičių, pamatavę tam tikrus rodiklius. Jei amoniako ir tulžies rūgšties tyrimai geri, vadinasi, operacija pavyko ir dažniausiai gydymas ir vaistai nebereikalingi.

Tai gana reta liga, reikalaujanti išskirtinio dėmesio detalėms ir aplinkybių visumos, kad pasiektume gerų rezultatų. Pastarųjų metų rezultatai palankūs, daugelis atvejų baigiasi sėkmingai, o tai dar kartą įrodo, kad žinios, personalo pasiruošimas ir technologijos yra teisinga formulė siekiant tikslų“, – teigė veterinarijos gydytojai.

Šuniukas jautėsi silpnai

Vilnietis Povilas, įsigijęs trijų mėnesių Maltos bišonę, nė neįtarė, kad augintinė serga šia liga. Kurį laiką Luną į netoliese namų esančią veterinarijos kliniką vedęs vyras matė, kad ji vis labiau darosi vangi, o gydymas nepadeda. Tuomet jis keturkoję atvedė į veterinarijos kliniką „8 drambliai“.

„Vos tik nuvykus gydytojai teigė įtariantys, kad Lunai – portosisteminis šuntas“, – sakė Povilas.

Maltos bišonė jautėsi silpnai. Pasak šeimininko, buvo momentų, kai atrodė, kad jai darosi sunku ne tik judėti, bet ir nulaikyti galvą. Veterinarijos klinikos gydytojai nedelsdami atliko visus reikiamus tyrimus ir paaiškėjo, kad Lunai – portosisteminis šuntas.

„Vartodami vaistus išgyvenome iki operacijos. Ji buvo sėkmingai atlikta. Pasiėmę šuniuką klausėme visų gydytojų rekomendacijų, o dabar džiaugiamės guvia ir laiminga augintine namuose. Už tai esame dėkingi visiems chirurgams ir veterinarijos klinikos personalui, kurie ja rūpinosi“, – dėkingumo veterinarijos klinikos „8 drambliai“ darbuotojams neslėpė klientas.