- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Priimtas istorinis JT susitarimas dėl gamtos apsaugos
Jungtinių Tautų susitikime dėl biologinės įvairovės dalyvaujančios šalys anksti pirmadienį priėmė istorinį susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti dešimtmečius trunkantį aplinkos niokojimą, keliantį grėsmę pasaulio rūšims ir ekosistemoms.
„Paketas priimtas“, – vėlai vakare Monrealyje vykusioje plenarinėje sesijoje pareiškė aukščiausiojo lygio susitikimo gamtos klausimais (COP15) pirmininkas, Kinijos aplinkos ministras Huang Runqiu (Huang Žunčiu). Jam trenkus plaktuku kilo garsūs delegatų plojimai.
Huang Runqiu atmetė Kongo Demokratinės Respublikos, reikalavusios daugiau lėšų besivystančioms šalims, prieštaravimą.
Po ketverius metus trukusių įtemptų derybų daugiau kaip 190 valstybių parėmė susitarimą, kuriuo siekiama apsaugoti sausumą, vandenynus ir rūšis nuo taršos, degradacijos ir klimato krizės.
Vis dar yra keletas spragų, silpnų formuluočių ir terminų, susijusių su veiksmais, neatitinkančiais gamtos krizės, kurios liudininkai visi esame, masto ir, svarbiausia, jos gali nepadėti pasiekti šio bendro pasaulinio tikslo.
Pekinas pateikė planą, pagal kurį žadama iki 2030-ųjų 30 proc. planetos teritorijos paskelbti saugoma zona, o besivystančioms šalims skiriama 30 mlrd. dolerių (28 mlrd. eurų) per metus parama gamtos apsaugai.
Aplinkosaugininkai šį susitarimą prilygina Paryžiaus susitarime numatytam reikšmingam planui pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su lygiu iki pramonės revoliucijos. Visgi kai kurie gamtos saugotojai sekmadienį komentuodami ankstesnį plano projektą, įspėjo, kad jis nėra pakankamai griežtas.
Organizacijos „Campaign for Nature“ atstovas Brianas O'Donnellas (Brajanas O'Donelas) pažymėjo, kad projektas būtų „didžiausias istorijoje įsipareigojimas išsaugoti vandenynus ir žemę“.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) vadovas Marco Lambertini (Markas Lambertinis) prieš priimant susitarimą sakė, kad tai prilygsta 1,5 Celsijaus laipsnio tikslui ir yra „gyvybiškai svarbu“ siekiant visų atsakomybės ir gamtai palankaus pasaulio.
„Tačiau vis dar yra keletas spragų, silpnų formuluočių ir terminų, susijusių su veiksmais, neatitinkančiais gamtos krizės, kurios liudininkai visi esame, masto ir, svarbiausia, jos gali nepadėti pasiekti šio bendro pasaulinio tikslo“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
