Vienas šiuo metu link Žemės artėjančių asteroidų, pavadintas „2025 VW“, turėtų priartėti prie mūsų planetos mažiausiai 2 mln. km atstumu, o kitas – „2025 VC2“ – turėtų priartėti maždaug 3 mln. km atstumu, teigė Žemės artimų objektų tyrimų centro (CNEOS) atstovai.

Manoma, kad „2025 VW“, kurio skersmuo yra nuo 12 iki 28 m, artėja prie Žemės maždaug 25,6 tūkst. km per valandą greičiu.

CNEOS duomenimis, „2025 VC2“ skersmuo yra maždaug nuo 10 iki 23 m, o jo greitis – apie 33 tūkst. km per valandą.

Šių metų vasarį tyrėjų duomenys parodė, kad asteroido „2024 YR4“ susidūrimo tikimybė 2032 m. buvo 3,1 proc., o tai buvo didžiausia susidūrimo tikimybė, kurią NASA kada nors užregistravo tokio dydžio ar didesniam objektui.

Tolesni stebėjimai per šiuos metus leido NASA padaryti išvadą, kad „objektas nekelia didelės susidūrimo su Žeme rizikos 2032 m. ir vėliau“.

Ekspertai maždaug 20 proc. tikslumu nustatė, kur asteroidas bus 2032 m. gruodžio 22 d.

Tačiau tikimybė dėl to asteroido susidūrimo su Mėnuliu padidėjo nuo 3,8 iki 4,3 proc.

Vis dėlto net jei asteroidas ir susidurtų su Mėnuliu, esą tai nepakeistų Mėnulio orbitos.

Pasak kosmoso agentūros, asteroidas „2024 YR4“ dabar yra per toli, kad jį būtų galima stebėti kosminiais ar antžeminiais teleskopais.

NASA tikisi atlikti tolesnius stebėjimus, kai asteroido orbita 2028 m. jį vėl atves į Žemės „apylinkes“.

Mokslininkų teigimu, daugumos Žemei artimų objektų orbitos nėra labai arti Žemės, todėl jie nekelia susidūrimo pavojaus.

Tačiau nedidelė jų dalis, žinoma kaip potencialiai pavojingi asteroidai, reikalauja atidesnio stebėjimo.

„Potencialiai pavojingas“ apibūdinimas reiškia tik tai, kad per daugelį šimtmečių ir tūkstantmečių asteroido orbita gali pasikeisti taip, kad atsiras galimybė susidurti su Žeme. Mes nevertiname šių ilgalaikių, daugelį šimtmečių trunkančių susidūrimo galimybių“, – teigė CNEOS vadovas Paulas Chodas.