Praktika buksuoja
Netradicinė kaimynystė naudinga visiems: gyvuliai randa šešėlį, pasėliai apsaugomi nuo stichijų ir gauna modulių nukreiptą lietaus vandenį, o drėgnesnė bei vėsesnė dirva tam tikrais atvejais net didina derlių.
Naudos gauna ir patys moduliai – kuo jie vėsesni, tuo daugiau pagamina elektros.
„Jei po moduliais bus betonas, efektyvumas bus mažesnis nei tuomet, kai apačioje žaliuoja augalai, vėsinantys žemės paviršių“, – DW sakė Ilinojaus universiteto profesorius Carlas Bernacchi.
Nors potencialas didžiulis, praktika tebėra pradinėje stadijoje. Paskaičiuota, kad Europoje įdiegus agrovoltaiką vos 1 proc. žemės ūkio naudmenų, žemynas viršytų 2030 m. saulės energetikos tikslus.
Tačiau procesas lėtas – 2025 m. viduryje agrovoltaika pasaulyje sudarė vos 18,4 gigavato – mažiau nei 1 proc. visų saulės energetikos pajėgumų.
Nuo teorijos iki praktikos
Agrovoltaikos ištakos siekia 1981 m., kai du Vokietijos mokslininkai publikavo straipsnį „Bulvės po kolektoriumi“.
Pirmasis bandomasis projektas startavo 2004 m. Japonijoje, kur trūkstant žemės buvo itin svarbu suderinti saulės energetiką su pasėlių apsauga.
Šiandien taikomi trys agrovoltaikos tipai: horizontalusis (moduliai nukreipti į dangų), vertikalusis (statomi eilėmis statmenai žemei) ir integruotasis (ant šiltnamių).
Tyrimai rodo, kad po skydais labiausiai klesti pavėsį pakenčiantys augalai: tam tikros uogos ir vaisiai, pavyzdžiui, persikai, vynuogės, pomidorai, kuriems rėmai atstoja ir atramas, bei paprikos.
Skydai sulaiko drėgmę, tiesa, didesnis jos kiekis kartais gali paskatinti augalų ligas.
Unikalioje sankirtoje
Tačiau tikromis saulės parkų partnerėmis tapo avys.
Priešingai nei stambieji galvijai ar ožkos, jos yra romios, rečiau pažeidžia įrangą ir laisvai telpa po moduliais. Avių mėšlas tręšia dirvą, o parkams prižiūrėti reikia mažiau herbicidų.
„Avių sektoriui tai tapo tikru paradigmų lūžiu. Užuot mokėję už ganyklų nuomą, dabar ūkininkai patys gauna atlygį už ganymą, – teigė Austinas Kinzeris iš organizacijos „American Farmland Trust“. – Tai apverčia ekonomiką aukštyn kojomis ir atveria didžiulę galimybę JAV pramonei, išgyvenusiai nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo.“
Galiausiai agrovoltaika atsidūrė unikalioje klimato politikos sankirtoje, sujungdama emisijų mažinimą su prisitaikymu prie kylančios temperatūros.
„Ji apima abu aspektus, o tai tarp klimato sprendimų yra unikalu“, – pabrėžė A. Kinzeris.
Kodėl pažanga vėluoja?
Žurnalo PNAS tyrimai rodo: klimatui sausėjant, plotai, kuriuose agrovoltaika kompensuoja derliaus praradimus ar net jį padidina, tik plėsis.
Be to, dvigubos pajamos tampa savotišku draudimu. „Turėti alternatyvų finansinį šaltinį yra didžiulė parama tiems, kurių pragyvenimas priklauso nuo vis labiau ekstremalių orų“, – pažymėjo A. Kinzeris.
„Teoriškai tai visiems palankus scenarijus. Tačiau, kaip ir su kiekviena technologija, čia nestinga problemų“, – pripažino Ilinojaus universiteto mokslininkas C. Bernacchi.
Pirma, technologija tinka ne visur. Sausringuose JAV Vakaruose derlius po moduliais išliko stabilus ar net išaugo.
Tačiau drėgnuose Vidurio Vakaruose šešėlis ribojo fotosintezę ir sumenkino kukurūzų bei sojų derlių. Kadangi šių kultūrų maržos menkos, bet koks nuostolis ūkininkams nepriimtinas.
Vištos ir kiaušinio dilema
Antrasis barjeras – išlaidos. Kiekvienas papildomas modulių aukščio colis reikalauja daugiau plieno ir darbo jėgos, o ūkininkams tenka keisti techniką. Kartu trūksta ir gyvos patirties.
„Ūkininkai nori mokytis iš kolegų, – sako A. Kinzeris. – Bet kyla vištos ir kiaušinio dilema: dažniausiai jie negali tiesiog nuvažiuoti į gretimą apygardą ir pasikalbėti su tuo, kas tai jau įgyvendino.“
Nors saulės parkai kelia bendruomenių nerimą, jog žemdirbiai virs energetikais, apklausa JAV parodė, kad beveik 82 proc. respondentų labiau remtų saulės energetikos projektą savo kaimynystėje, jei jame būtų išsaugota ir žemės ūkio veikla – maždaug 10 proc. daugiau nei įprastos saulės energetikos atveju.
„Vyksta kultūrinis konfliktas tarp ūkininkų, norinčių dirbti žemę, ir saulės bendrovių, siekiančių gaminti elektrą. Agrovoltaika siūlo aukso vidurį: galima ir toliau ūkininkauti, ir kartu iš tos pačios žemės gauti elektros energiją“, – apibendrino C. Bernacchi.
Agrovoltaika siūlo aukso vidurį: galima ir toliau ūkininkauti, ir kartu iš tos pačios žemės gauti elektros energiją.
(be temos)
(be temos)