Pavasario pradžia pagal gamtą: kaip ją švęsdavo lietuviai?

– Visų pirma, pavasario lygiadienis – kas tai per šventė ir kokia jos reikšmė?

– Iš tikrųjų galime vieni kitus sveikinti su prasidėjusiu pavasariu. Labai anksti ryte, 4.46 val., Saulė pasiekė vadinamąjį pavasario lygiadienio tašką – vietą dangaus sferoje, kur susikerta pusiaujas ir ekliptika, tai yra Saulės kelias dangaus skliautu. Būtent tada ir prasideda pavasaris. Tai rodo ir gamta – sugrįžta paukščiai, šiemet ypač anksti pasirodė gandrai. Senovėje ši šventė buvo nustatoma ne pagal laikrodį, o pagal gamtos požymius.

– Kas dar vyksta gamtoje tuo metu?

– Labai ryškus požymis – paukščių sugrįžimas. Senovėje lygiadienis greičiausiai ir buvo pažymimas tada, kai pasirodydavo pirmieji paukščiai, simboliškai „išgelbėdavę“ žmones nuo žiemos nepriteklių. Yra ir su tuo susijusios dienos – kovo 19-oji, vadinama pempės diena, ir kovo 25-oji – gandrinė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ši diena būdavo švenčiama? Ar žmonės laikydavosi tam tikrų papročių?

– Švęsdavo labai „sveikuoliškai“. Anksti ryte, tekant saulei, reikėdavo susirasti upelį, tekantį iš rytų į vakarus, ir nusiprausti jo vandenyje ar net išsimaudyti. Tikėta, kad tuomet visus metus būsi sveikas. Vaikai, pamatę gandrą, turėdavo tris kartus persiversti kūliais – tai simbolizavo kūno „pažadinimą“ po žiemos.

– Apie maudynes dar esame girdėję, bet ar šiais laikais šių tradicijų dar laikomasi?

– Retai, bet galėtų būti laikomasi. Net mokyklose būtų galima rengti sporto varžybas, pasitinkant sugrįžtančius paukščius.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

– Ar lygiadienis švenčiamas visose šalyse?

– Tai labiau vidutinio klimato juostos šventė, kur žmonėms nusibosta ilgi žiemos vakarai ir svarbus pasiruošimas pavasario darbams.

– O kaip kitose kultūrose?

– Kai kuriose senovės civilizacijose, pavyzdžiui, inkų kultūroje, lygiadienis būdavo pažymimas labai įspūdingai. Pavyzdžiui, ant piramidžių reljefų Saulės šviesa suformuodavo sparnuotos gyvatės vaizdą – tai buvo svarbi šventės dalis.