Pasaka ne pasaka: fotografas žiemą rado žibučių

– Gal mes gyvename pasakoje?

– Ne, gyvename laiku, kai nuolat keičiasi, kai viskas susipainioję. Jei anksčiau buvo viskas aišku, kada žiema, kada ruduo ar vasara, dabar neaišku, nei kada prasideda pavasaris, nei kada baigiasi vasara. Dėl klimato krizės išsimėtė visi metų laikai, gali būti šilta ir sausį ar vasarį. Dabar sako, kad žiema jau pasibaigė, bet nežinau, gal dar nesibaigs. Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.

– Būtent dėl to, nes šie mėnesiai būna šiltesni nei įprastai?

– Būna atšilimas, ilgiau būna teigiama temperatūra. Žibutėms labai nedaug reikia, jos pasiruošusios, pumpurus turi, tik pajaučia šilumą ir išlenda žiedai.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kokia jūsų užfiksuotos žibutės istorija?

– Įdomiau buvo, kai jos ieškojau sniege. Pirmiau suradau lapuose, buvo lengva, nes iš toli matai. Tačiau paskui žiūrėjau į sniegą ir praėjęs žmogus paklausė, ko ieškau. Kai pasakiau, kad žibučių, žmogus pažiūrėjo kaip į kvaištelėjusi. Tiksliai žinojau, kur yra pumpuras, todėl ieškojau, kad galėčiau sniege nufotografuoti.

– Kas nutinka augalams? Gal nieko tokio?

– Tikrai nieko tokio. Konkrečiam žiedeliui – šakės, jis pražydės, konkrečios paskirties neatliks, sėklų nebus, o toliau yra daugybė pumpurų. Pats kerelis niekur nedingsta, jis užaugs, pumpuro apačioje yra daugybė lapų. Kai bus laikas, sužydės.

– Kas dar netikėto dėl kaitos nutiko gamtoje per pastaruosius metus?

– Smarkiai pasikeitė fauna. Prieš 30 metų buvo kokie 300 paukščių rūšių, dabar – 400. Ne visi dėl klimato kaitos. Važiavau ir baltieji garniai stovi sau apsnigtame lauke – visiškai normalus reiškinys. Jau grįžo ir pempės, gulbės, gervės, žąsys.

– Prieš kelias dienas transliavome reportažą apie pirmąjį parskridusį gandrą į Hamburgą.

– Su gandrais įdomiau, nes jie skrenda iš toli, yra tolimi migrantai. Artimesni migrantai reaguoja į šilumą ir atskrenda anksčiau. Keičiasi ne tik paukščių, vabzdžių rūšys, gali atsirasti daugiau miškų kenkėjų, kurie gali daugiau generacijų turėti.

Žibučių ieškau jau kokių penkiolika metų sausio ir vasario mėnesiais ir visą laiką randu.

– Kokias darote išvadas? Ką sakote ministrui po savo kelionių?

– Atsiprašau, kad nebuvau darbe. Išvadų dabar negalime daryti, tik stebime, kaip keičiasi viskas. Pagrindinė išvada – mes baigiame sudirbti savo planetą.

– Ar tai negrįžtamas procesas?

– Negrįžtamas procesas ne planetai. Baigiame sudirbti, mes gadiname savo aplinką. Planeta išliks, mes naikiname save su supervartojimu. Reikia ramiau elgtis.

– Gal nieko tokio, kad daugiau gyvūnų miškuose?

– Kai gyvūnų daugiau miškuose, šie negali pasisėti, natūraliai užaugti. Tai problema. Reikia pusiausvyros. Svarbu ne kiekis, o kokybė.