- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar žinojote, kad 1996–2012 m. laikotarpiu kurapkų populiacija Lietuvoje sumažėjo 60–80 proc.? Tai katastrofiškas nykimas. Kodėl jis vyksta?
Pagrindinės priežastys – nykstantis tradicinis kaimas, kuriame kurapkos rasdavo prieglobstį ir maisto, dabartinis intensyvus žemės ūkis, kai viskas suariama, kiek tik įmanoma, nepaliekant galulaukių, apsauginių zonų.
Kurapkos sparčiai nyksta visoje Europoje. Regis, dar taip neseniai jos buvo neatsiejama lietuviško kaimo kraštovaizdžio dalimi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo stebimas katastrofiškas kurapkų populiacijos nykimas. Neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kelios paskutinės šiltos ir beveik besniegės žiemos padėjo kurapkoms atkusti. Vis dažniau vakaro sutemose buvo galima išgirsti jų džeržgiantį tuoktuvių balsą.
Kurapkos yra sėslūs paukščiai. Prispaustos šalčio ir sniego gausos, jos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų: vienkiemių, kaimų, gyvenviečių, atklysta net į didesnius miestus.
Pasak ornitologų, kurapkoms ypač svarbu pagelbėti žiemą, kai joms sunku susirasti maisto. Tereikia atokiau nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų užuovėjoje iki žemės nuvalyti joms aikšteles, iš eglišakių pastatyti pašiūres ir pasirūpinti, kad ten būtų grūdų, kruopų, smulkaus žvyro. Labai svarbu žinoti, kad pradėjus lesinti jokiu būdu negalima nustoti to daryti, kadangi paukščiai žus. Įrengiant lesyklas kurapkoms labai svarbu parinkti tinkamą vietą – kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų, nes paukščius gali imti medžioti katės ir šunys. Paprastai vieta lesykloms ir užuovėjoms parenkama netoli vietų, kur slepiasi patys paukščiai: prie sodų, krūmuose, palaukėse, šalia giraičių ir pan. Krūmai padeda joms apsisaugoti nuo plėšriųjų paukščių antpuolių.
Kurapkas reikia lesinti kasdien, o per didžiuosius šalčius, po atodrėkių ar lijundrų, kai sniegą sukausto tvirtas paviršutinis leduko sluoksnis, lesalo reikia paberti daugiau. Lesalui tinka įvairūs grūdai (avižos, miežiai, kviečiai) ir javų atliekos, pelai, piktžolių sėklos, daržovių atliekos, kruopos, duonos trupiniai. Kartu su lesalu būtina paberti smulkaus žvyro ir smėlio. Taip pat būtina retkarčiais iššluoti viduje susikaupusias atliekas ir išmatas, o po stipresnių pūgų – ir sniegą.
Parengta pagal Lietuvos ornitologų draugijos inf.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakarklės mišką prašo apsaugoti nuo žvyro kasėjų1
Birželio 30 d. posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę ir suteikti jam II B kategoriją. ...
-
Kasmet vis daugiau gyvūnų patiria perkaitimą: kaip juos apsaugoti?
Karštą vasaros dieną augintiniui, kaip ir žmogui, kyla perkaitimo grėsmė, tačiau jis pats savimi pasirūpinti negali – tai šeimininko pareiga. Veterinarai pastebi, kad kasmet gyvūnų perkaitimo atvejų pasitaiko vis dažniau, o laiku...
-
Pirmąjį pusmetį sunaikinta rekordiškai daug Amazonės atogrąžų miško4
Amazonės atogrąžų miškų naikinimas Brazilijoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė rekordinį lygį. Didžiausiame pasaulio atogrąžų miške pirmąjį pusmetį sunaikinta 3 750 kvadratinių kilometrų mi&...
-
Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose
Birželio pabaigoje atlikti tyrimai parodė, jog vandens kokybė normų neatitinka trijose maudyklose, penktadienį paskelbė Higienos institutas. ...
-
Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos
Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos ...
-
Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų7
Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). ...
-
Karklėje – retas svečias
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O...
-
Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?9
Augintiniams karščiai gali tapti dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę didina ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primen...
-
Mamos ir dukters gyvenimą nuspalvina augintiniai7
„Meilė gyvūnams, matyt, perduodama genais“, – juokiasi mama Rasa Monstavičienė ir dukra Ieva Tancuraitė, kurių gyvenime augintiniai užima labai svarbią vietą. Ir nors viena jų jau daugelį metų gyvena ir dirba Palangoje, o kita &nd...
-
Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys1
Anot lenkų leidinio "Gazeta Wyborcza", nuošaliame Baltijos jūros Lenkijos paplūdimyje poilsiautojas aptiko jūrų vėplį. Apie neįprastą paplūdimio svečią informuoti gamtos fondo "Blue Patrol" savanoriai pripažino, kad tai ...