Nuo 1980 metų ES neteko 300 mln. paukščių – kiek dar jų prarasime?

  • Teksto dydis:

Bendri tarptautinės gamtosauginės organizacijos BirdLife International ir Europos Paukščių apskaitų tarybos (angl. European Bird Census Council) duomenys rodo besitęsiantį agrarinio kraštovaizdžio paukščių nykimą Europos Sąjungos (ES) šalyse – nuo 1980 metų jų bendra gausa sumažėjo 300 milijonų individų.

Bendri tarptautinės gamtosauginės organizacijos BirdLife International ir Europos Paukščių apskaitų tarybos (angl. European Bird Census Council) duomenys rodo besitęsiantį agrarinio kraštovaizdžio paukščių nykimą Europos Sąjungos (ES) šalyse – nuo 1980 metų jų bendra gausa sumažėjo 300 milijonų individų. Šias tendencijas galime pakeisti tik keičiant ES Bendrąją žemės ūkio politiką. Žemės ūkio intensyvinimas, chemizacijos didinimas, ūkių ir monokultūros plotų didinimas nulėmė nestabdomą biologinės įvairovės nykimą visose ES šalyse, kurios mastus gerai atspindi bendri agrarinio kraštovaizdžio paukščių gausos pokyčiai.

Ką rodo paukščių pokyčiai?

Paukščių gausos ir įvairovės rodikliai tiesiogiai atspindi įvairių ekosistemų, tame tarpe ir agrarinio kraštovaizdžio būklę. Tuo tarpu daugelio paukščių gausa žemės ūkio kraštovaizdyje šiuo metu pasiekė žemiausią lygį. ES naudojamas agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas (angl. Farmland Bird Indicator – FBI) parodo bendrą 37-ių šiam kraštovaizdžiui būdingų paukščių rūšių populiacijų gausos pokyčių išvestinę. Daugiamečiai įvairių šalių duomenys rodo, jog 22 rūšių perinčių populiacijų gausa mažėja, o tik šešių didėja. Dar 6 rūšių būklė lieka stabili, o 3 – gausos pokyčiai nėra aiškūs. Tuo tarpu agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas rodo bendrą 52% mažėjimą nuo 1980 metų, t.y. per tris dešimtmečius agrariniame kraštovaizdyje perinčių paukščių populiacijų sumažėjimą daugiau nei 300 milijonų individų. Ir tai nepaisant aplinkai palankių ūkininkų ir gamtosauginių organizacijų pastangų, tame tarpe įgyvendinant tikslinius gamtosauginius projektus. Bene labiausiai nykstančia rūšimi ES šalyse tapo kurapka, kuriai ir Lietuvoje ėmė grėsti išnykimas. Apžvelgiant atskiras paukščių grupes, labiausiai nykstantys yra pievų paukščiai, kas nulėmė atskirų šalių gamtosaugines nevyriausybines organizacijas imtis skubių priemonių, įtakojant nacionalinę žemės ūkio politiką.

Paukščių gausos pokyčiai rodo, jog saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę vien gamtosauginių iniciatyvų nepakanka – tam būtina keisti Žemės ūkio politiką, ne tik mažinant jos neigiamą poveikį, bet ir remiant veiklas, sudarančias palankias sąlygas mus supančiai gyvajai gamtai. Šimtamilijoninis  paukščių gausos mažėjimas parodo vis didėjantį gyvosios gamtos ignoravimą, nors moksliškai įrodyta, jog biologinės įvairovės nykimas tiesiogiai siejamas su blogėjančia gyvenimo kokybe bei ekonominiais praradimais. Ne mažiau svarbus ir ekosistemų paslaugų praradimas, nuo kurių yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausoma didelė gyventojų dalis.

Nevyriausybinės organizacijos imasi veiksmų keisti Žemės ūkio politiką

Gamtinės nevyriausybinės organizacijos stengiasi aktyviai dalyvauti priimant žemės ūkio politikos sprendimus, tuo būdu ne tik gindamos gamtinių vertybių poreikius, bet ir išreikšdamos plačiosios visuomenės nuomonę. Tai ypač gerai pastebima paskutiniais metais, kada buvo priimami ES Bendrosios žemės ūkio politikos principiniai sprendimai, svarstomos nacionalinės programos. Tačiau, deja, neretai nebuvo įsiklausyta į jų nuomonę, kuri buvo pagrįsta ilgamečių mokslinių tyrimų rezultatais bei visuomenės lūkesčiais. Matydamos, jog dialogo pagalba bendrų susitarimų su valdžios institucijomis pasiekti nepavyksta, kai kurios organizacijos kreipėsi į tarptautines teismų institucijas.

Šiuo metu Europiniam teismui pateikti du skundai dėl netinkamos nacionalinės žemės ūkio politikos. Juos pateikė Slovėnijos ir Vokietijos nevyriausybinės organizacijos – tarptautinės gamtosauginės asociacijos BirdLife International partneriai – DOPPS ir NABU. Slovėnų ornitologų skundas siejamas su bendru pievų paukščių nykimu. Tuo tarpu vokiečių ornitologai nesutinka, jog būtų skatinamos tilvikinių paukščių nykimą nulemiančios žemės ūkio veiklos, o nepakankamai remiamos jų nykimą galinčios sustabdyti agrarinės aplinkosaugos priemonės.

Kitų šalių paukščių apsaugos organizacijos taip pat aktyviai dalyvauja nacionalinių Žemės ūkio programų, ypač Kaimo plėtros programos, 2014-2020 metų laikotarpiui rengimo procese bei jo stebėsenoje. Savo pastabas ir pasiūlymus pirmiausia siekiama pateikti atsakingoms šalies institucijoms, o šioms neįsiklausius į nevyriausybininkų nuomonę, apie tai informuojamos Europos Komisijos atsakingos institucijos. Panaši situacija susiklostė ir Lietuvoje, kuomet Žemės ūkio ministerija neatsižvelgė į daugumą šalies nevyriausybinių organizacijų ir Aplinkos ministerijos bendrai parengtų siūlymų. Todėl Lietuvos ornitologų draugija, su BirdLife International sekretoriato darbuotojų pagalba savo pastabas ir jų argumentaciją pateikė Europos Komisijai, taip siekiant dialogo su Žemės ūkio ministerijos pareigūnais.

Kokių priemonių reikia skubiai imtis?

Visose ES šalyse pirmiausiai siekiama tiesioginių išmokų „žalinimo“. Šiuo metu akivaizdu, jog santykinai mažos apimties agroaplinkosauginės priemonės nepajėgios sustabdyti biologinės įvairovės nykimo ES ar nacionaliniu mastu, o gali jį tik pristabdyti ar pagerinti gamtines sąlygas lokaliai. Tačiau nuo nacionalinių Kaimo plėtros programų labai priklauso ar sugebėsime išsaugoti bent dabartinę biologinės įvairovės būklę agrariniame kraštovaizdyje. O tai įmanoma tik su sąlyga, jei agrarinės aplinkosaugos priemonės bus efektyvios, įgyvendinamos pakankamai plačiai ES šalyse, užtikrins smulkaus ūkio gyvavimą, kraštovaizdžio ir buveinių įvairovę.

Norint tai pasiekti, turi būti remiamos atitinkamos žemės veiklos, tai aiškiai apibrėžiant nacionalinėse Kaimo plėtros programose, o taip pat jas aiškiai siejant su konkrečių gamtinių vertybių (rūšių, buveinių) išsaugojimu. Būtent to, Lietuvos ornitologų draugija, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, siekia Lietuvoje, siūlo Žemės ūkio ministerijai labiau sukonkretinti remiamas agrarinės aplinkosaugos veiklas, skatinti tinkamų buveinių tvarkymo priemonių planavimą atskiro ūkio lygmenyje, skirti finansavimą smulkių ūkininkų pajėgumų stiprinimui, biologinės įvairovės apsaugos klausimais.

Belieka tikėtis, jog planuodami remiamas žemės ūkio priemones mūsų šalies valdininkai atsižvelgs ir į gamtinių vertybių poreikius. Lietuvos gamtinės nevyriausybinės organizacijos siūlo savo visokeriopą pagalbą siekiant sėkmingo ir efektyvaus agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo, kartu stebėdamos ar nebus remiamos žemės ūkio intensyvinimo programos, kurios nulemia vis spartėjantį biologinės įvairovės nykimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių