- Vida Gerikienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros lektorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išpuoselėta veja sodyboje džiugina akį ir lyg minkštas kilimas traukia pailsėti. Tinkamai prižiūrima ji išliks graži keliolika ir daugiau metų.
Nepakanka maisto medžiagų
Intensyviausiai žolė auga gegužės rugpjūčio mėnesiais. Viena svarbiausių priežiūros taisyklė – šienauti 1/3 vejos aukščio dukart per savaitę.
Reguliariai pjaunant, priklausomai nuo žolių rūšies, vejos paskirties ir metų laiko, ji sutankėja, pasidaro sveikesnė ir išvaizdesnė. Jeigu šienaujama nereguliariai bei drastiškai, pastebimai suprastėja ir vejos kokybė.
Karštu ir sausu oru pjaunama rečiau ir aukščiau – taip užtikrinama, kad vanduo garuos lėčiau. Per sausras žolės geriau visai nepjauti, kad ji nenudžiūtų.
Šienaujant aukštesnę kaip 10–12 cm žolę, apsinuogina jų krūmijimosi centrai ir saulė iškaitina viršutinį velėnos sluoksnį, todėl reikėtų stengtis, kad veja neperaugtų. Kad žolė atrodytų gražiai ir būtų sodriai žalios spalvos, ją reikia reguliariai tręšti. Kokia bebūtų dirva, augalams nepakanka joje esančių maisto medžiagų.
Mineralinėmis trąšomis tręšiama du tris kartus per sezoną (pavasarį ir vasarą) azoto (N) turtingomis trąšomis. Taip pat rekomenduojamos kompleksinės trąšos su mikroelementais. Negalima tręšti šlapios vejos, nes prilipusios prie žolės trąšos ją nudegins. Patręšus veją būtina gausiai palaistyti.
Laistyti – papildomai
Užsitęsus sausrai žolės išlieka gyvos, bet karštis visada pakenkia vejos grožiui.
Skirtingos žolių rūšys skirtingai atsparios sausrai ir drėgmės reikalauja nevienodai. Palijus jos atgyja ir ima augti vėl, bet nukenčia dekoratyvumas.
Kad veja išliktų dekoratyvi, ją reikia laistyti papildomai, nelaukiant, kol žolė pradės džiūti ir ruduoti. Nerekomenduotina laistyti per vidudienio kaitras, nes vandens lašai gali nudeginti žolę.
Gerai prižiūrimose, tręšiamose bei laiku šienaujamose vejose piktžolių paprastai nebūna. Pasirodžiusias piktžoles reikia išrauti arba kuo giliau žemėje pakirsti jų šaknis, stengiantis kuo mažiau pažeisti vejos žolių šaknis.
Piktžoles galima naikinti ravint arba naikinti herbicidais. Pastaruoju atveju būtina saugoti vejos plotuose greta augančius dekoratyvinius augalus.
Vienmetės trumpaamžės piktžolės sunaikinamos reguliariai pjaunant veją.
Kova su kenkėjais
Dažni ir visai nelaukiami vejų "svečiai" – kurmiai. Kovoti su jais reikia iš karto, vos pastebėjus išraustą kauburėlį.
Parduotuvėse galima įsigyti prietaisų, skleidžiančių elektromagnetinius virpesius, taip pat atbaidančių preparatų. Senesnėje velėnoje galima įkasti specialius spąstelius.
Kai veja pjaunama per trumpai (1–2 cm), ją gali gadinti sliekai, į paviršių išverčiantys dirvos gumulėlius. Jei viename kv. m aptinkama apie 50 gumulėlių, su sliekais reikia kovoti. Veją patartina dusyk patręšti amonio salietra arba fiziologinėmis rūgščiomis trąšomis, geriausia – amonio sulfatu.
Skruzdėlynus galima naikinti insekticidu deciu (1 ml preparato litrui vandens) ir kitais preparatais.
Nuo šunų šlapimo vejoje lieka rudos dėmės. Pastebėjus, kad keturkojis nusišlapino ant žolės, tą vejos vietą reikėtų nedelsiant gausiai palieti vandeniu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo7
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...