- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Povandeninio ugnikalnio išsiveržimo prie Tongos krantų sprogstamoji jėga buvo gerokai didesnė, palyginti su virš Hirošimos sprogusia atomine bomba, pranešė NASA mokslininkai.
NASA Žemės observatorijos teigimu, Hunga Tonga-Hunga Haapai ugnikalnis išsiveržimo metu spjaudėsi nuolaužomis, kurios kartais pasiekdavo 40 km aukštį. JAV kosmoso agentūros teigimu, ši erupcija buvo šimtus kartų stipresnė, palyginti su 1945-aisiais ant Japonijos Hirošimos miesto numesta atomine bomba.
„Manome, kad erupcijos metu išsiskyrusi energija prilygo nuo 5 iki 30 megatonų (5–30 mln. tonų) dinamito“, – pranešime spaudai teigė NASA mokslininkas Jimas Garvinas. Palyginimui, atominės bombos Hirošimoje galia vertinama maždaug 15 kilotonų (15 tūkst. tonų) dinamito.
NASA nurodė, kad išsiveržimo metu „sunyko“ Hunga Tonga-Hunga Haapai vulkaninė sala, kuri buvo išsidėsčiusi už 65 km į šiaurę nuo Tongos sostinės Nukualofos.
Po išsiveržimo visas Tongos salynas buvo apklotas nuodingais pelenais, kurie užteršė geriamąjį vandenį ir sunaikino pasėlius. Pranešta apie mažiausiai trijų žmonių mirtis. Nelaimės padarinių mastas lieka neaiškus, kadangi po išsiveržimo nutrūko beveik visi ryšiai su salomis.
Japonija, Naujoji Zelandija ir Australija pradėjo svarbiausių pagalbos priemonių tiekimą, tačiau laikomasi visų saugumo standartų, siekiant neatvežti į Tongą koronaviruso.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose
Birželio pabaigoje atlikti tyrimai parodė, jog vandens kokybė normų neatitinka trijose maudyklose, penktadienį paskelbė Higienos institutas. ...
-
Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos
Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos ...
-
Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų5
Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). ...
-
Karklėje – retas svečias
Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O...
-
Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?3
Augintiniams karščiai gali tapti dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę didina ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primen...
-
Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys1
Anot lenkų leidinio "Gazeta Wyborcza", nuošaliame Baltijos jūros Lenkijos paplūdimyje poilsiautojas aptiko jūrų vėplį. Apie neįprastą paplūdimio svečią informuoti gamtos fondo "Blue Patrol" savanoriai pripažino, kad tai ...
-
P. Ciplijauskas: puikus žiedas – toli gražu dar ne viskas2
Babtų seniūnijos ir aplinkinių vietovių gyventojams, norintiems pasigrožėti žydinčiais bijūnais, nebūtina važiuoti į Kauną, į Botanikos sodą. Visus norinčius į privatų bijūnyną, esantį už 0,5 km nuo tilto per greitkelį važiuojant link L...
-
Kauno marių paplūdimio poilsiautojus stebina drąsi gulbė10
Kauniečiai, atvykę pasideginti, pasimaudyti į Kauno marių paplūdimį, lieka nustebinti. Prie poilsiaujančių žmonių drąsiai vaikštinėja gulbė. ...
-
Gamtosaugininkai ragina saugoti Lietuvos gamtos unikalumą: neplatinkime svetimų augalų1
Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Kai kurie žmonės kartais bando &...
-
Ar paparčiai turi žiedus?
Pajūrio regioninio parko pievose šiemet suskaičiuota du tūkstančiai mažųjų varpenių. Šią augavietę gamtininkai itin sergsti, nes mažųjų papartėlių pajūryje daugiau niekur nėra. ...