- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiškiniu „El Nino“ ir šiltėjančiu klimatu.
NASA vadovaujama analizė grindžiama daugiau nei 30 metų palydovų stebėjimais. Pirmasis palydovas buvo paleistas 1992, o naujausias – 2020 metais.
Iš viso nuo 1993-ųjų jūros lygis pakilo maždaug 10 centimetrų. Taip pat paspartėjo ir kilimo tempas – nuo maždaug 0,18 cm per metus 1993-iaisiais iki dabartinio 0,43 cm per metus.
„Dabartiniai spartėjimo tempai reiškia, kad iki 2050 metų vidutinis pasaulinis jūros lygis pakils dar 20 cm“, – sakė NASA jūros lygio pokyčių grupės ir vandenynų fizikos programos Vašingtone direktorė Nadya Vinogradova Shiffer (Nadja Vinogradova Šifer).
Pasak jos, per ateinančius tris dešimtmečius pokyčiai bus dvigubai didesni nei per praėjusį šimtmetį, todėl ateityje potvyniai bus daug dažnesni ir pavojingesni nei dabar.
Tiesioginė jūros lygio kilimo priežastis – reiškinio „El Nino“ poveikis orams. Dabartinis „El Nino“ pakeitė 2021–2022 metų meteorologinį reiškinį „La Nina“, kurio metu jūros lygis pakilo apie 0,08 centimetro.
„El Nino“ lemia aukštesnę nei vidutinė vandens temperatūrą Ramiojo vandenyno pusiaujo srityje.
„El Nino“ metais daug lietaus, kuris paprastai iškrenta sausumoje, galiausiai patenka į vandenyną, todėl laikinai pakyla jūros lygis“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) jūros lygio tyrėjas Joshas Willisas (Džošas Vilisas).
Tačiau spartėjimo tendencijoje akivaizdžiai matomas ir žmogaus veiklos pėdsakas.
Ilgalaikiai duomenų rinkiniai, tokie kaip šie 30 metų laikotarpio palydovų duomenys, leidžia atskirti trumpalaikį poveikį jūros lygiui, pavyzdžiui, dėl „El Nino“, nuo tendencijų, rodančių mums, kur link juda jūros lygis, sakė Benas Hamlingtonas, NASA JPL jūros lygio pokyčių grupės vadovas.
Bėgant metams technologinės naujovės užtikrino didesnį matavimų tikslumą. Pavyzdžiui, radiolokaciniai aukščiamačiai atspindi mikrobangas nuo jūros paviršiaus ir fiksuoja laiką, per kurį signalas grįžta į palydovą, taip pat grįžtančio signalo stiprumą.
Jie taip pat pasitikrina savo duomenis remdamiesi kitais šaltiniais, pavyzdžiui, potvynių ir atoslūgių matuokliais ir palydoviniais atmosferos vandens garų bei Žemės gravitacijos lauko matavimais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
