- Technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Australijos narams pavyko nufotografuoti itin retą prie Tasmanijos krantų gyvenantį jūrų gyvį –Pyrostremma spinosum arba pirosomą (anlg. – pyrosome). Tai – retas okeanų faunos atstovas, dar vadinamas „jūros vienaragiu“, o išauga iki 30 metrų (maždaug 2 autobusų) ilgio.
Tuščiavidurį, permatomą cilindro (vamzdžio) formos kūną sudaro tūkstančiai mažyčių, vos kelių milimetrų dydžio, individų, kurie vadinami zuidais (angl. – zooid). Šie traukia vandenį į pirosomos vidų – taip gyvis minta vandenyje esančiu planktonu. Kiekvienas zuidas su kolonija suaugęs jungiamuoju audiniu. Visi individai sudaro vieną vamzdišką pirosomos struktūrą.
Pirosomos yra chordinių tipo, gaubtagyvių potipio organizmai, kartais vadinami ir „jūros švirkšlėmis“ (angl. – sea squirt). Jos dažniau plaukioja ne pakrantėse, o atokiau nuo krantų. Todėl retai matomos – dažniausiai šiuos gigantiškus gyvūnus sutinka ir stebi nardytojai. Ilgo vamzdžio formos kūno pabaigoje – smaili uodega, o pradžioje – kiaurymė, kuri gali būti ir 2 metrų skersmens.
Nepaisant šiurpaus dydžio, šie gyviai yra itin švelnios paviršiaus tekstūros. Kažkada vienas šalia pirosomos plaukiojęs naras šį sutvėrimą dėl jo švelnumo yra apibūdinęs kaip plunksnuotąjį smauglį.
Vieną tokį egzempliorių „Eaglehawk Dive Centre“ narui Michaelui Baronui pasisekė nufilmuoti netoli Tasmanijos kyšulio (Tasmanija, Australija). Jo pasakojimu, tai yra viena iš nedaugelio pasaulio vietų, kur prie kranto atplaukia įvairiausių rūšių „želatininio okeano planktono“.
M. Baronui taip pat pavyko nufilmuoti ir salpas (angl. – salp), kurios yra panašios į pirosomas. Bene esminis skirtumas – salpos viduje esantys individai yra gerokai didesni už pirosomose gyvuojančius zuidus.
„Salpų koloniją sudaro individų grandinės, – pasakojama „Eaglehawk Dive Centre“ tinklalapyje. – Salpos gali sudaryti labai tankius guotus ir yra svarbus okeaninio maisto šaltinis žuvims.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1
Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių2
Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...
-
Siekiant Punios šile išsaugoti pušis ir egles, bus didinamas rezervato plotas
Siekiant išsaugoti paprastąsias pušis ir paprastąsias egles Punios šile, ketinama didinti šio gamtinio rezervato plotą. ...
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis2
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...