- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mokslininkai griežtai perspėja dėl ledynų nykimo
Du trečdaliai Himalajų ledynų – vadinamojo trečiojo Žemės ašigalio – iki 2100 metų gali ištirpti, jei nebus sumažinta pasaulinė atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, perspėja mokslininkai pirmadienį paskelbtose plataus naujo tyrimo išvadose.
Net pasiekus „patį ambicingiausią“ Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio šiltėjimą 1,5 Celsijaus laipsnio, trečdalis ledynų išnyktų, teigiama viešoje ataskaitoje „Hindukušo ir Himalajų įvertinimas“ (The Hindu Kush Himalaya Assessment).
Hindukušo ir Himalajų regiono ledynai yra itin svarbus vandens šaltinis maždaug 250 mln. žmonių kalnuose ir 1,65 mlrd. žmonių, gyvenančių žemiau esančiuose upių slėniuose, pažymima ataskaitoje.
Šie ledynai maitina 10 iš svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gangą, Indą, Geltonąją upę, Mekongą ir Ajejarvadį, taip pat tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpina milijardus žmonių maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.
Jeigu šie ledynai sunyktų, poveikis žmonėms bus įvairialypis: pradedant didesniu oro užterštumu, baigiant dažnesniais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais. Be to, sumažėjus vandens upėse iki musonų bus neigiamai paveiktos miestų vandentiekio sistemos, maisto ir energijos gamyba, perspėja studijos autoriai.
Sparčiai tirpstant ledui regione, kuriame yra tokie kalnai kaip Everestas ir K2, prieškalnėse jau susidarė šimtai pavojingų ledyninių ežerų, kurių vanduo gali prasiveržti ir sukelti potvynius.
Naująją ataskaitą paskelbė Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD). Nepalas yra viena iš aštuonių valstybių, atsidūrusių šio pavojaus priešakinėje linijoje.
Ataskaita buvo rengiama penkerius metus, dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir politikos ekspertų, 185 organizacijos, 210 autorių, 20 redaktorių ir 125 kviestiniai recenzentai.
„Jei niekas nesikeis, pasaulinis atšilimas transformuos šaltas, ledynais padengtas viršukalnes... kiek mažiau nei per šimtmetį aštuoniose šalyse atidengdamas plikas uolas“, – sakoma ataskaitos parengimui vadovavusio Philippus Westerio (Filipo Vesterio) iš ICIMOD pareiškime.
„Tai klimato krizė, apie kurią negirdėjote“, – pridūrė jis.
Regionui iki 2030-ųjų reikės iki 4,6 mlrd. dolerių (4 mlrd. eurų) per metus adaptuotis prie klimato kaitos, o iki 2050-ųjų ši suma gali išaugti iki 7,8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų), sakoma ataskaitoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Išvežamos lėktuvo nuolaužo...
-
Vilniuje girtas „Volkswagen...
-
Sutarčių su „Rheinmetall...
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
