Mirties karalystė: Natrono ežeras Tanzanijoje grąžina savo aukas

  • Teksto dydis:

Natrono ežeras Tanzanijoje – vienas ramiausių Afrikos ežerų. Išskyrus tuos periodus, kai čia suguža neįtikėtino dydžio flamingų (Phoenicopterus minor) pulkai – perėti čia susirenka daugiau kaip 2 mln. šių paukščių. Tačiau visą kitą laiką ežeras savo ramybe primena... kapines.

Sutapimas – neatsitiktinis. Ežero pakrante pavaikštinėjęs fotografas Nickas Brandtas rado galybę žuvusių ir mumijomis virtusių ežero svečių. Ne tik flamingų, bet ir erelių, šikšnosparnių ir kt.

Flamingų lizdus, kuriuos paukščiai susisuka mažose salelėse – šios iš Natrono ežero iškyla sausuoju metų laiku – iš dalies saugo šarmingi Natrono ežero vandenys: jų pH siekia net 10,5 ir yra tokie kandūs, kad gali pažeisti ar nudeginti gyvūnų odą, akis, jei jie prie to neprisitaikę. Natrono ežero šarmingumą lemia natrio karbonatai ir kiti mineralai, kurie į ežerą suteka iš vandens telkinį supančių kalvų.

Natrio karbonatas, kurį kadaise naudojo Egipto mumifikavimo amato meistrai, yra fantastiškas konservantas. Gyvūnai, kurių gyvenimai susiklostė taip, kad jie žuvo Natrono ežero vandenyse, užuot suirę, mumifikuojasi. Fotografas N. Brandtas šią ežero savybę suprato kaip unikalios fotografijų serijos resursą – fotografijų, kuriose užfiksuoti Natrono ežero grąžintos, mumijomis virtusios aukos. Unikalius kadrus ir ekspedicijos įspūdžius autorius sudėjo į knygą "Across the Ravaged Land" ("Klaidžiojant po suniokotą pasaulį", Abrams Books, 2013).

Flamingų ir kitų žuvusių gyvūnų liekanų fotografas rado vaikštinėdamas ežero pakrantėmis. Šiurpūs radiniai kerinčiai kontrastavo su griežtomis Natrono ežero kraštovaizdžio linijomis.

"Vaikštinėdamas palei Natrono krantą, netikėtai radau daug visokiausių gyvūnų – paukščių, šikšnosparnių – mumijų, - išleistoje knygoje įspūdžiais dalijasi N. Brandtas. – Niekas tiksliai negali pasakyti, nuo ko jie mirė, bet... vandenyje buvo tiek daug ištirpusios kalcinuotos sodos (natrio karbonato) ir druskų, kad toks vanduo dažus nuo mano "Kodak" fotojuostelių dėžučių nuėstų per keletą sekundžių. Ir gyvūnai virto mumijomis."

Sprendžiant iš kai kurių pranešimų spaudoje, mumifikavęsi gyvūnai žuvo ne todėl, kad palietė ežero paviršių. Iš tikrųjų Natrono ežeras palaiko klestinčią druskingųjų pelkių, gėlavandenių pelkių, flamingų ir kitų vandens paukščių, taip pat spirulinos dumblių, kuriais minta flamingai, ekosistemą.

"Surinkau tų ant kranto rastų gyvūnų palaikus ir įkomponavau juos į kraštovaizdžio peizažą, patupdydamas tas mumijas taip, kad atrodytų, jog jos gyvos. Taip jas prikėliau tokias, kokios buvo, nekeisdamas jų šiurpios išvaizdos, - rašo fotografas. – Kitaip tariant, reanimavau. Jie vėl gyvi, tik šįkart mirę."

Natrono ežeras yra vienas iš dviejų itin šarmingų Rytų Afrikos ežerų. Kitas – Bahi ežeras. Abu jie – nenuotakūs, neišsilieja į upę ar jūrą. Ežerus vandeniu papildo karštosios versmės ir maži gretimų kalvų upeliukai. Abu ežerai seklūs, tyvuliuoja šilto klimato zonose, todėl vanduo juose kartais įkaista iki +41°C.

Ypatingai ramaus Natrono ežero ir jo gyventojų ramybę drumsčia tik hidroelektrinė ant Ewasi Ngiro upės kranto – tai didžiausia į ežerą įtekanti upė. Europiečiai ežerą atrado tik 1954 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių