- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu. Siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu. Siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.
Mažasis erelis rėksnys– saugoma plėšriųjų paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų arba 95 proc. visos pasaulinės populiacijos.
Lietuvos miškuose peri daugiau kaip 2 tūkst. mažųjų erelių rėksnių porų. Lietuva, Latvija, Baltarusija ir Lenkija yra šios rūšies gausumo epicentre – čia gyvena du trečdaliai žemyno populiacijos. Siekiant užtikrinti rūšies gyvybingumą, svarbu išlaikyti stabilią populiaciją būtent šiose valstybėse.
1980–2006 metais mažųjų erelių rėksnių Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 20 proc. Žmogus kelia grėsmę šiai rūšiai naikindamas lizdavietes pagrindinių kirtimų metu, trikdydamas ir lankydamasis netoli lizdaviečių perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Neigiamą įtaką turi ir mitybos buveinių plotų mažėjimas dėl intensyvėjančios žemdirbystės ar dėl savaiminio apaugimo mišku, nustojus ūkininkauti.
Saugant šių paukščių lizdavietes, Miškų kirtimo taisyklės draudžia vykdyti pagrindinius kirtimus 100 m atstumu nuo mažųjų erelių rėksnių lizdų. Kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas šioje zonoje draudžiami paukščių veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje taip pat įsteigtos septynios Natura 2000 teritorijos, kuriose įsipareigota užtikrinti mažųjų erelių rėksnių apsaugą: Biržų girios, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Labūnavos miško, Lančiūnavos miško, Šimonių girios ir Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonai.
VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ mažųjų erelių rėksnių apsaugai skirtą projektą įgyvendina septyniuose mažųjų erelių rėksnių apsaugai įsteigtuose biosferos poligonuose ir šešiose kitose vietovėse. Šiose teritorijose jau surasta daugiau kaip 200 šių erelių lizdaviečių. Jos užregistruotos Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.
Įgyvendinant projektą tvarkomos prastos lizdavietės – sutvirtinami seni ar keliami nauji dirbtiniai lizdai, rengiamas nacionalinis mažojo erelio rėksnio apsaugos planas. Nuo 2011 m. žiemos sutvarkyta 70 lizdaviečių, o iki projekto pabaigos 2015 m. balandį planuojama sutvarkyti dar bent 10 lizdaviečių..
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje2
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...
-
Lietuvoje užfiksuotas dienos karščio rekordas – 15-as šiais metais2
Klaipėdoje sekmadienį oro temperatūrai įkaitus iki 29 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 8-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. ...