Žavų triplaukį kačiuką Čepulių šeima parsivežė iš prieglaudos „Rožinė pėdutė“. Tai jau ne pirmas Mariaus augintinis, atkeliavęs iš prieglaudos.

Velykė virto Musyte

Gyvūnų prieglauda visai neseniai pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotas M. Čepulis, jo žmona Inga, o jų rankose – mažas pūkų kamuoliukas – trijų mėnesių katytė Velykė. Tiesa, šiuo vardu naujoji šeimos gyventoja nebešaukiama, ji pakrikštyta žaismingu ir trumpu vardu – Muse.

„Kokia ji Velykė... Jos vardas dabar jau Musė. Ji užsikorusi ant užuolaidos ir ją bando nuplėšti. Kodėl Musė? Kai pamatėme jos nuotrauką, iškart supratome, kad ji jokia Velykė. Ji labiau priminė musytę ar šikšnosparnį, nes jos ausytės tikrai nemažos, palyginti su  galvyte“, – paklaustas, kodėl šitaip pavadino naują namų gyventoją, paaiškina Marius.

Pasiteiravus, ar Musė šiuo metu yra vienintelė jų namų augintinė, pašnekovas juokauja, kad dar namuose gyvena sidabrinė avižėlė ir kelios drozofilos, voras, ir priduria, kad šie „augintiniai“ atsirado ne jo iniciatyva.

Staigmena: Čepulių šeimą maloniai nustebino, kaip Musė nuo pirmos valandos puikiai jautėsi jų namuose. / M. Čepulio asmeninio archyvo nuotr.

Stebina nuo pirmų dienų

Musė – ne pirmoji Mariaus katė iš prieglaudos. Jis ir anksčiau buvo priglaudęs katytę, tačiau ji susirgo ūmia infekcija ir, deja, neišgyveno. Šeimai nutarus, kad namuose reikia keturkojo, Musė nuo pirmos dienos visiškai užkariavo Mariaus ir Ingos širdis.

„Tai fantastiškas gyvūnėlis. Elgiasi ne pagal savo amžių. Miega su mumis lovoje, o dieną dūksta su mumis, nors būna, kad naktį katės vaikšto, slampinėja. Musė iškart mokėjo naudotis savo tualetu, išmoko naudotis draskykle, susirado miegojimo vietą. Visada laikosi prie žmogaus. Jei mes esame viename kambaryje – ji šalia. Jei nueiname į kitą – ji iš paskos ir lipa ant nugaros, mūsų nepalieka“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijasi pašnekovas.

Musė jau išbandė naujų namų užuolaidų tvirtumą, bet daugiau išdaigų kol kas neiškrėtė. M. Čepulis sako, kad dar nė viena jo anksčiau auginta katė nebuvo nuvertusi ir Kalėdų eglės, todėl tikisi, kad ir šiemet, įžiebus eglę, Musė žaisliukais pernelyg nesidomės.

„Katės anksčiau žaisliukus ant eglės šiek tiek pasupdavo, padaužydavo, bet viskas tuo ir baigdavosi. Manau, Musė yra gudrus ir supratingas padarėlis – susitarsime su ja“, – šypteli gamtininkas.

Katės – dideli plėšrūnai

Vieni kartais save vadina labiau šunų žmonėmis, kiti – kačių. M. Čepulis tikina esantis kažkur per vidurį. Nemažą gyvenimo dalį jis praleido su šunimis, o vienu metu jo namuose gyveno net septyniolika šunų. „Kartais su tiek šunų miegodavau viename kambaryje. Jų buvo per daug. Man patinka tiek šunys, tiek ir katės. O štai mano žmona – kačių žmogus“, – užtikrina Marius.

Bendraujant su gamtininku, kalba pasisuka apie kačių laikymo ypatumus ir jų santykį su laukine gamta. Marius sako be pavadėlio savo katės neišleidžiantis į lauką, mat katės – dideli plėšrūnai, galintys padaryti didelės žalos gamtai.

Pasak jo, visame pasaulyje katės per metus sumedžioja milijardus paukščių ir jų jauniklių, todėl jos turėtų būti namuose. Be to, katės medžioja ne tik sparnuočius – nesunkiai gali sudoroti voveraites, varles, driežus, kirstukus, peles ir bet kokius kitus smulkesnius graužikus.

„Jeigu vis dėlto paleidžiate katę į lauką, geriausia būtų, kad jos lakstytų su varpeliu. Musę išleisiu į balkoną, galbūt nusivešiu į kaimo sodybą, bet jos vienos niekuomet nepaliksiu. Reikia suprasti, kad tiek kaime, tiek mieste pilna paukščių. Mieste gyvena žvirbliai, balandžiai, o kai kurios katės – fantastiškos medžiotojos, jos tikrai moka gerai sugauti paukščius“, – užtikrina pašnekovas.

Tuos, kurie vis dėlto kates išleidžia į lauką, gamtininkas ragina to nedaryti bent jau balandžio–rugpjūčio mėnesiais, kai paukščiai peri ir mažyliai ritasi iš kiaušinių. „Šiuo laiku katės privalo būti namuose“, – pabrėžia M. Čepulis.

Lietuvoje to nesuprastų

Prieš kelerius metus Valdorfo miesto Vokietijoje gyventojams buvo įsakyta laikyti savo kates namuose, kad būtų apsaugoti nykstantys paukščiai – vietinės kregždės. Katės galėjo išeiti į lauką tik su ne ilgesniu kaip 2 m pavadėliu. Šis draudimas galiojo nuo gegužės iki rugpjūčio. Šeimininkas, kurio gyvūnas sužeidė arba nužudė vieną iš saugomų paukščių, turėjo sumokėti iki 50 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Apie tai yra girdėjęs ir gamtos fotografas M. Čepulis, tačiau jis atviras – Lietuvoje tokio draudimo daugelis nesuprastų.

„Jokie politikai neprisiimtų atsakomybės, nors, manau, tai tikrai būtų geras sprendimas – labai padėtų didinti gyventojų sąmoningumą, kad jie suprastų, jog jų katės daro žalą. Būna, žmonės pasakoja, kad jie labai myli gamtą, o paskui išleidžia katę, kuri medžioja paukščius. Tai nesąmonė. Tai ne meilė gamtai, o savo gyvūnėlio išaukštinimas“, –  atvirai kalba gamtininkas.

Jis pabrėžia, kad daugiau dėmesio turime skirti benamių kačių globai, pasirūpinti jų kastravimu ir sterilizavimu. „Tie, kas tuo užsiima, daro milžinišką darbą“, –  priduria jis.