- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiemos sezonu vis dažniau oro temperatūrai svyruojant apie nulį laipsnių ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai, dirvožemiai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam laikotarpiui, arba esant dažniems atšilimams susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu randamas atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis.
Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), šią žiemą įšalusio dirvožemio storis yra toks pats nestabilus, kaip ir dažnai svyruojanti oro temperatūra – ne itin šalti orai nulemia, kad dirvožemiai įšąla negiliai, tad atšilus orams greit ir atitirpsta, o tada situacija vėl kartojasi. Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys – būtent tokios buvo pastarosios dvi (sausio 11 ir 12 d.). Remiantis trečiadienio ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 7–17 cm, o Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 23 ir 30 cm.
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis, pasak LHMT specialistų, išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai, kaip pažymima LHMT pranešime, yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės 1 cm tikslumu nustatomas įšalimo gylis. Matavimai, kaip teigia LHMT specialistai, atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.
Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje, pabrėžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos – oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis – itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui, bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.
Visa sukaupta informacija saugoma LHMT archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleiviams – apie Baltijos delfiną: prie mūsų krantų šis svečias yra itin retas
Tarptautinės jūros kiaulės dienos kasmet nepraleidžiantis Lietuvos jūrų muziejus pakvietė jaunuosius klaipėdiečius susipažinti su šiuo retu gyvūnu, dar vadinamu Baltijos delfinu arba banginuku, kuris, deja, beveik išnykęs dėl labai d...
-
Pavojingo augalo plitimas uostamiestyje – suvaldytas3
Aplinkos ministerija vien pernai skyrė per pusę milijono eurų Sosnovskio barščiui naikinti savivaldybėse. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, jog uostamiestyje šie barščiai nėra paplitę ir jų augimas suvaldytas, todėl miest...
-
Saugomos teritorijos: kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Šios vertingiausios ir gražiausios mūsų krašto vietovės labai mėgstamos lankytojų, nors dar nedaugelis supranta būtinybę jas saugoti. ...
-
Atėjo laikas naikinti pavojingą invazinį augalą – Sosnovskio barštį6
Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusi...
-
Į Nerį bus įžuvinta 2 tūkst. žymėtų lašišų rituolių
Ketvirtadienį į Neries upę Saidės rėvoje bus įveista 2 tūkst. lašišų rituolių (metinukių). ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams1
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
Muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną
Jau dvidešimtą kartą Lietuvos jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais ir dalyvauti jiems skirtuose renginiuose. Daug kam dar šiandien sunku p...
-
Burbiškio dvaro Tulpių šventė baigėsi – žydėjimas tęsiasi
Šeštadienį po dviejų metų pertraukos į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvarą (Radviliškio r.) grįžo tradicinė Tulpių žydėjimo šventė, sulaukusi daugybės svečių ne tik iš Li...
-
VDU Botanikos sode Kaune – žydinti tulpių enciklopedija1
Vėsus vėluojantis pavasaris kiek pavėlino ir tradicinį tulpių kolekcijos žydėjimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, tačiau vėsūs orai tulpėms patiko. ...
-
Gamtosaugininkai atidaro lankymo saugomose teritorijose sezoną1
Gamtosaugininkai šeštadienį atidaro lankymo saugomose teritorijose sezoną, skelbia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...