- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krumpliaračiai yra šis tas, ką mes laikome žmonių išradimu. Ir ne be reikalo – jūsų automobilio transmisija yra pagaminta, ne užauginta. Tačiau krumpliaračius tikrai rasime ir gamtoje – štai šis Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose dažnai sutinkamas vabzdys tokius turi.
Issus coleoptratus – tai 5,5-7,0 mm dydžio vabzdžiai, dažniausiai pasižymintys žalia arba ruda spalva. Nors jis yra vabzdys, tačiau nemoka skristi. Issus coleoptratus minta įvairių medžių (ąžuolų, beržų, citrinmedžių, klevų ir t. t.) floemomis – vidine žievės dalimi. Kaip ir galima numanyti, šie vabzdžiai dažniau patys tampa kitų gyvūnų maistu – juos mėgsta paukščiai.
Tačiau verta sugrįžti prie krumpliaračių. Issus coleoptratus, kaip ir dar kelių giminingų rūšių individai, turi krumpliaračius. Tikrų tikriausius dantytus krumpliaračius su tarpusavyje saveikaujančiais dantimis.
Vabzdžio krumpliaračiai / commons.wikimedia.org nuotr.
Šiuos krumpliaračius turi tik Issus coleoptratus nimfos – nesubrendę individai. Pilnai subrendus vabzdžiui šios dalys nukrenta. Įdomu tai, kad šie krumpliaračiai atlieka iš tiesų svarbią funkciją.
Issus coleoptratus negali skristi, tačiau keliauja šokinėdami. Šie vabzdžiai yra puikūs šokliai, tačiau geram šuoliui reikia ne tik stiprių kojų, bet ir koordinacijos. Pasirodo, jauniems Issus coleoptratus sunku koordinuoti kairės ir galinės kojų judesius. Jei viena koja atsispiriama stipriau, vabzdys sukasi ir nuskrieja ne ten, kur ketino. Būtent todėl šie vabzdžiai ir turi krumpliaračius – jie užtikrina, kad šuolio metu abi kojos pajudės kartu ir vienodai.
Įdomu tai, kad apie šių krumpliaračių egzistavimą mokslas žinojo kelis dešimtmečius, tačiau jų funkcija ilgą laiką nebuvo žinoma. Dabar jau aišku, kad jauniems vabzdžiams krumpliaračiai padeda keliauti tiksliau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...