- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną pavasarį, pradėjus kilti ežerų ir upių ledui, būdavo kalbama apie lydekų nerštą. Jis prasidėdavo ištvinus tirpsmo vandenims. Tačiau ilgainiui tokie reiškiniai tampa tik prisiminimais, nes jau kelintą pavasarį potvynio nesulaukiama nei Nemuno deltoje, nei prie vidaus vandenų.
Lydekų nerštas laikomas sėkmingu, kai sekliame ir greitai sušylančiame vandenyje palikti šių žuvų ikrai gali vystytis, virsti lervutėmis, vėliau – mailiumi, kuris vandeniui atslūgstant gali grįžti į didžiuosius vandenis.
Tačiau kaip sekasi lydekoms netekus tokių sąlygų? Ko galima tikėtis iš šių metų pavasario, koks bus lydekų nerštas?
Kaip sako Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Tomas Virbickas, vieno, visiems vandens telkiniams tinkančio atsakymo nėra, kadangi sąlygos telkiniuose gali būti labai skirtingos. Lydekos neršia 0,25-1 m gylyje, ikrus sudėdamos ant pernykštės povandeninės arba vandeniu užlietos sausumos augmenijos.
Natūraliuose, skaidraus vandens ežeruose, kuriuose povandeninė augmenija išplitusi įvairiuose gyliuose, potvynio nebuvimas neturėtų sukelti rimtesnių pasekmių, kadangi tinkamo gylio plotų su nerštui tinkama augmenija tikrai atsiras.
Situacija kiek blogesnė mažo vandens skaidrumo ar uždumblėjusiuose ežeruose, kuriuose nerštui tinkami plotai driekiasi ties pačia pakrante. Įprastą pavasarį, kiek pakilus vandens lygiui, lydekoms atsiverdavo papildomos nerštavietės naujai susiformavusiose apyežerės seklumose.
Lydekų nerštas laikomas sėkmingu, kai sekliame ir greitai sušylančiame vandenyje palikti šių žuvų ikrai gali vystytis, virsti lervutėmis, vėliau – mailiumi, kuris vandeniui atslūgstant gali grįžti į didžiuosius vandenis.
Net ir nesusiformavus potvyniui, daugumoje tokių ežerų lydekos vis dar gali rasti kur neršti, tačiau nerštaviečių plotai gali būti maži, arba jie gali būti susikoncentravę tik kurioje nors ežero dalyje. O kuo mažesniame plote išneršia lydekos, tuo dėl pačių įvairiausių veiksnių gali būti mažesnis tokio neršto efektyvumas (pvz., dėl greito vandens lygio kritimo ar didelių šalčių dar nepasirodžius lydekų mailiui, kitų žuvų rūšių poveikio ar net tų pačių lydekų jauniklių kanibalizmo, pasireiškiančio, kuomet toje pat vietoje lydekaičių pernelyg gausu).
Kuomet nerštavietės išsidėstę daugelyje vandens telkinio vietų, pražuvus ikrų dėčiai ar lydekų mailiui vienoje nerštavietėje, ikrai vis dar gali vystytis kitoje. Taigi, kuo daugiau tokių nerštaviečių, tuo didesnė sėkmės tikimybė.
Tačiau taip yra ežeruose. Upėse situacija gali būti kur kas blogesnė, nes čia žiemą atmiršta ir srovės yra nunešama praktiškai visa virš grunto iškilusi vandens augmenija. Nedideli sąžalynai gali išlikti tik giliose didžiųjų upių įlankose, kur srovės beveik nejuntama. Todėl upėse gyvenančioms lydekoms nerštui tinkamo substrato – vandeniu užlietos augmenijos buvimas pavasarį yra gyvybiškai svarbus.
Esant įprastam vandeningumo kaitos ciklui per metus, pavasarį per potvynį į pievas išsiliejęs vanduo sudarydavo beveik idealias sąlygas lydekoms neršti ir ikrams vystytis: susiformuodavo dideli nerštaviečių plotai, kuriuose lėtai judantis ir greitai įšylantis vanduo padėdavo greitai vystytis ne tik lydekų ikrams bei embrionams, bet ir įvairiai smulkiai vandens gyvūnijai, kuria iš pradžių pradeda maitintis mailiumi virtusio lydekaitės.
Jeigu potvynio nėra – viso to netenkama. Lydekos vis dar gali išneršti gilesnėse didžiųjų upių įlankose, kuriose, kaip ir ežeruose, ikrų sudėjimui tinkamos augmenijos šiek tiek išlieka. Tačiau neršto apimtys, o tuo pačiu – populiacijos pasipildymo jaunomis lydekaitėmis apimtys čia yra nepalyginamai mažesnės. Jeigu ateityje pavasarinių potvynių nebuvimas taptų ne išimtimi, o dėsningumu, yra didelė tikimybė, kad lydekos upėse taps gana reta rūšimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas3
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...