A. Kavaliauskaitė: stebuklai vyksta per mus ir mumyse

"Gaila tų neįvykusių kelionių, bet gerokai daugiau gali nuveikti būdamas čia, Lietuvoje", – kaip visada moka išversti situaciją į gerąją pusę salono "Jaukūs namai" vadovė Asta Kavaliauskaitė. Japonijos ambasadore Lietuvoje vadinama veikli kaunietė nenusimena dėl pandemijos sugriautų vizitų į Tekančios Saulės šalį – prasimano vis naujos veiklos, stiprinančios dviejų valstybių ryšius.

Visos Lietuvos sodas

"Nei mes alytiškiai, nei Alytuje gimę, bet padedame", – juokiasi A.Kavaliauskaitė, subūrusi asociacijos "Japoniškas sodas Alytuje" veiklą palaikančius kauniečius.

"Tai bus žmonių sodas. Į asociaciją jungiasi ir vilniečiai, ir kauniečiai, ir druskininkiečiai – tai visos Lietuvos sodas, – nė kiek neabejoja visuomeniška verslininkė, kuriai atstumai – nė motais. – Po Japonijos mastelių Lietuva – tokia mažytė. Kas gi čia yra iki to Alytaus nuvažiuoti!"

Bonsai ir japoniški sodai visame pasaulyje vienija aukštos klasės žmones. Kad šis menas tau paklustų, turi būti ypatingas žmogus.

Bendruomenės reikmėms kuriamas japoniškas sodas – tarsi žmonių ir gamtos meno kūrinys, kuriam numatyta vieta dzūkų sostinėje, šalia Dailidės ežero ir Dainų slėnio. Kaip ir sodo projektą sukūręs alytiškis Kęstutis Ptakauskas, Asta neabejoja, kad tai bus vienas jaukiausių sodų Europoje.

"Turime "Jaukių namų" bičiulių grupelę, kurie patikėjo, kad reikia prisidėti prie šio gražaus ir prasmingo projekto. Yra daug iniciatyvių žmonių, kurie veža tą darbų vežimą, tačiau labai svarbus ir kiekvieno mūsų palaikymas. Juk paremdami šią idėją mes tampame dalimi labai nuostabios bendruomenės", – entuziastingai apie asociaciją "Japoniškas sodas Alytuje" kalba A.Kavaliauskaitė.

Būtent nuo asociacijos subūrimo prasidėjo sodo kūrimas, nes iš narių stojamųjų įnašų bus sukauptos lėšos projektui finansuoti. Asociacijos steigėjai numatę gauti lėšų iš vienkartinių asociacijos narių įnašų, fizinių ir juridinių asmenų paramos bei kultūrinius projektus remiančių fondų. Šiuo metu pasistūmėta į priekį – parinktas ir rezervuotas sklypas, sukurtas statybos bei veiklos projektas.

A.Kavaliauskaitę žavi K.Ptakausko idėja įkurti bendruomeninį sodą, kuris ne vien žavėtų lietuviškos gamtos ir japoniškos kultūros derme. Čia vyktų bonsai medelių formavimo ir japoniškų sodų kūrimo mokymai, edukacinės dirbtuvės (japonų kalbos, kaligrafijos, furošikio, kimono, ikebanos meno, arbatos gėrimo ceremonijos), būtų pastatytas arbatos namelis bei įrengtas japoniškų žuvų tvenkinys.

Įvertino: už nuopelnus skleidžiant japonišką kultūrą K.Ptakauskas apdovanotas Japonijos vyriausybės "Tekančios Saulės ordinu su sidabro spinduliais".

Tiesa, Lietuvoje toks sodas nebūtų pirmas – yra Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingos rajone. Tačiau entuziastingoji verslininkė pasiryžusi padaryti viską, kas jos jėgoms ir galimybėms, kad japoniškas sodas atsirastų ir netoli Kauno.

Bendras vardiklis – Japonija

A.Kavaliauskaitė apgailestauja, kad jau daugybę metų šią idėją puoselėjantis K.Ptakauskas iki šiol nesulaukė reikiamos paramos. "Alytus galėjo visus aplenkti, nes niekas neturi tokio įdirbio, tokių stiprių ryšių su Japonija, kokius turi Kęstutis", – teigia Asta ir primena, kad būtent jo namuose įkurtas pirmas japonišką kultūrą atspindintis "Ryto rasos" sodas, surengtos pirmosios bonsų parodos, atvežtos japoniškos žuvys.

"Tačiau tai – jo asmeninis sodas. Vartai čia neužsidarytų, kiek yra norinčių apsilankyti, betgi tai žmogaus asmeninė erdvė. Tiesa, Kęstutis mielai priima ir viską parodo, atvykti gali tik iš anksto susitarus. Aš jo sode gal jau dešimt kartų buvau. Labai įdomu stebėti žmones, kurie jame apsilanko pirmą kartą, – lieka apstulbę. Kaip nesižavėti tokiu žmogaus darbštumu, pasiaukojimu! Kęstutis valandų valandas gali pasakoti apie kiekvieną paties išpuoselėtą augalėlį, karpius", – A.Kavaliauskaitė beria pagyras žmogui, su kuriuo suvedė Japonija.

"Viskas prasidėjo nuo mūsų pirmosios kelionės į Japoniją, – prisimena 2014-uosius, kai drauge su mama Dalia Kavaliauskiene, salono "Jaukūs namai" bendraturte ir įkūrėja, lankėsi parodoje, reprezentuojančioje projektą "Versli Lietuva". – Įspūdžiai buvo patys puikiausi! Grįžus labai norėjosi pasidalyti įspūdžiais su tais žmonėmis, kurie jau yra buvę Japonijoje ir tai patyrę. Užmezgėme ryšius su VDU Azijos studijų centru, tuomet ir su Kęstučiu Ptakausku susipažinome. Vos su juo pabendravusi supratau, kad turėsiu į ką atsiremti."

Asta džiaugiasi tąkart gavusi iš K.Ptakausko daug naudingų kontaktų, nes jo ryšiai su japonais – seni ir tvirti. "Esi tas, su kuo bendrauji, – išpažįsta savo nuostatą pašnekovė. – Bonsai ir japoniški sodai visame pasaulyje vienija aukštos klasės žmones. Kad šis menas tau paklustų, turi būti ypatingas žmogus. Ir ne svarbiausia turėti finansų. Reikia kantrybės – augindamas bonsus turi būti ir skulptorius, ir menininkas, ir biologas, šie medeliai formuojami dešimtmečiais. Menkiausia klaida ar atsainumas – ir medelis žus. Reikia didelės pagarbos tai kultūrai, prie kurios prisilieti."

Atmosfera: japoniškame sode dera vanduo, akmuo, medis. Mažoji architektūra – taip pat neatsiejama dalis. Alytiškio sukurtas rytietiškas sodas sužavi net japonus.

Toli – arti

Ir pati A.Kavaliauskaitė, ilgus metus puoselėdama verslo ir asmeninius ryšius su Japonija, įsitikino, kaip šios šalies žmonės vertina patikimumą. "Jų žodis – kaip garbės žodis. Japonams nėra taip, kad viena pasakysiu, o kita padarysiu. Ten nieko nepamaustysi. Japonai tarsi skaito žmones – jeigu ateisi su blogais kėslais – būsi atstumtas", – emocingai apibūdina.

Lietuvė verslininkė pateikia palyginimą: "Japoniško sodo asociacija – kaip koks garbės rotary. Tai ne vipinis klubas, į kurį nepateksi be tūkstantinio nario mokesčio. Mane be galo žavi, kad šis sodas bus atviras visiems žmonėms, kurie galės neiškeldami kojos iš Lietuvos prisiliesti prie Japonijos."

Ištikima šios šalies bičiulė įsitikinusi: pažindami kitą kultūrą, mes labiau pažįstame save. "Taip tik atrodo, kad, oi, kaip toli ta Japonija! Išties visai arti ne atstumo prasme, o bendrų vertybių, bendro požiūrio, – mano A.Kavaliauskaitė. – Kaip jie gerbia gamtą, rankų darbą, autentiškumą – mes į tai dar neseniai atsigręžėme. O paklausytumėte senovinių japoniškų dainų – kaip mūsų sutartinės."

Jų Asta išgirdo iš Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki žmonos Yuko Yamasaki. Drauge įgyvendino itin sėkmingą projektą "Lino-Furoshiki", kurio globėja buvo Y.Yamasaki.

"Japonai nuo seno garsėja pakavimo į tekstilę menu – furošikiu. Paprastai tam naudojama medvilnė arba šilkas, tačiau projekto metu buvo pagamintos furošikio pakuotės-skarelės iš lietuviško lino. Surinktos lėšos paaukotos labdaros ir paramos fondui "Rugutė", dirbančiam su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais", – didžiuojasi prisidėjusi prie prasmingos veiklos salono "Jaukūs namai" vadovė.

Mane be galo žavi, kad šis sodas bus atviras visiems žmonėms, kurie galės neiškeldami kojos iš Lietuvos prisiliesti prie Japonijos.

Ji ne kartą įsitikino, kad, norint pasiekti japonų širdį, reikia surasti sąlyčio taškų. "Tam, kad taptum jiems įdomus, turi save pristatyti suprantamai, kaip Kaune tai padaryta per populiariausią visų laikų Japonijos asmenybę – diplomatą Chiunę Sugiharą", – primena didžiausią japonų traukos tašką, Kaune rezidavusio jų diplomato namus.

Neabejotinai dar vienas stiprus traukos taškas būtų japoniškas bendruomeninis sodas. "Šie sodai be galo populiarūs visame pasaulyje, jie domina daugybę turistų. Ką jau kalbėti apie pačius japonus, kuriems niekas taip nepaglosto širdies, kaip galimybė atrasti savo šalies dalelę Europoje", – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Imunizacija nuo susiskaldymo

"Ne japonai mums stato sodą, o mes patys, – pabrėžia A.Kavaliauskaitė ir mano, kad ši veikla lietuviams gali būti itin naudinga. – Tai mūsų visuomenei būtų puiki imunizacija nuo susiskaldymo."

Begalėje veiklų vos spėjanti suktis verslininkė stebisi žmonėmis, kurie atranda laiko konfrontacijai, negaili savo energijos pykčiams. Itin susiskaldžiusioje, susiriejusioje Lietuvoje, Astos teigimu, jautiesi paguostas matydamas, kaip kažkas tyliai, kantriai dirba, kaunasi už savo svajones. Toks moralinis pavyzdys ir įkvėpimas jai yra K.Ptakauskas.

"Mane žavi tokių žmonių pasiaukojimas. Šalia jų tampi stebuklų liudininku. Stebuklai vyksta per mus ir mumyse. Jei eini paskui savo pašaukimą, tikrai sutiksi tokių pačių išprotėjusių klajoklių", – užsikvatoja pati kalnus verčianti verslininkė.

Lengvai pasiekiamas ir visada atvertas japoniškas sodas lietuviams būtų puiki relaksacijos vieta, mano A.Kavaliauskaitė: "Japonai yra gamtos vaikai, jie stengiasi palaikyti harmoniją su gamta. Pačiame Tokijo centre gali pasimaudyti miške. Mums, lietuviams, tai labai artima, tai mus sieja."

Kaip ir visi asociacijos "Japoniškas sodas Alytuje" nariai, Asta turi vilties, kad pavyks paspartinti darbus artimiausiu metu ir įšokti į Lietuvos kultūros sostinės traukinį 2022 m. – tai būtų išskirtinis projekto akcentas visai šalia Kauno.

"Japonams labai svarbus bendravimas, draugystė. Tarkime, dovana Rytų kultūroje yra komunikacijos priemonė. Tai neverbalinis bendravimas, pasakymas "aš noriu su tavimi draugauti". Draugystė yra audinys, čia reikia ir vieno, ir kito siūlą įausti", – vaizdžiai pasakoja A.Kavaliauskaitė ir ragina įausti savo paramos siūlą į japonišką sodą kuriančią bendruomenę.

Tapti asociacijos nariu ir rasti visą informaciją galima japangardenalytus.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
O!! Dievai!!.. Ka sukuria ZMOGAUS rankos[[[[[nors man labai gaila tu "suluoshintu" medeliu!...]]] Bet valandu-valandas galima grozetis bonsais....

Kaunas

Kaunas portretas
Man japonishkas sodas ,japonishkas minilandshaftas tai --brangenybe,,GROZIS ir MENAS,,,nenusakomas geeeeris , grozybe reikalaujanti MEILES gamtai Kalbant apie tuos mini medelius ,,galima pravirkti

Japonija

Japonija portretas
Graži idėja, sunkus kelias, sėkmės įgyvendinant! O susiskaldymo, apkalbų ir noro pažeminti yra tikrai labai daug visur ir kartais tai labai stebina ir liūdina.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių