- Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kurį laiką Lenkijos pietuose esantys Katovicai bando įveikti šalutinį anglių ekonomikos efektą – smogą, nes daugiau nei 80 proc. miesto namų apšildomi anglimis, o jas deginant į aplinką išmetamos nefiltruotos kietosios dalelės, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.
Maža to, aplinkosaugininkai teigia, kad per metus Katovicų gyventojo įkvėptas užterštas oras prilygsta 1711 surūkytoms cigaretėms. Todėl netgi buvo sukurta skraidyklė, kuri, skraidydama virš miesto stogų ir kaminų, bando aptikti didžiausius aplinkos teršėjus.
Niekur kitur Europos Sąjungoje smogas nėra toks stiprus, kaip Pietų Lenkijoje. Paradoksalu, bet šiemet Katovicuose, mieste garsėjančiame anglių ir plieno pramone, bus rengiama klimato kaitos konferencija.
Jei Lenkijoje bet ko paklaustumėte apie Katovicus, būtinai išgirstumėte žodžius kasyba, anglys ir plienas. Maždaug 300 tūkst. gyventojų turintis miestas yra didžiausias Europoje anglių gavėjas. Beveik pusė darbo vietų, susijusių su plieno ir anglių pramone, siūlomos būtent Katovicuose.
Taigi anglių pramonė – viena svarbiausių Lenkijos ekonomikos šakų. Anglių gavyba – Pietų Lenkijos identiteto dalis, sako klimato pokyčių analitikas Andrzejus Ancygieris. Tad nenuostabu, kad nemažai kas nustebo, kai pernai rengtoje Bonos klimato kaitos konferencijoje buvo paskelbta, jog 2018 m. susitikimas bus rengiamas Katovicuose.
Nemažai kritikų klausia, ar konferencijoje bus diskutuojama, kaip užbaigti iškastinio kuro erą regione, kuris kaip niekas kitas priklausomas nuo anglių. Daugelis aplinkosaugininkų abejoja, kad konferencija gali būti sėkminga, ir mano, kad lenkų anglių pramonės lobistams pavyks pasiekti savo tikslus.
Vis dėlto dalis ekspertų siūlo pažvelgti į Pietų Lenkiją ir Katovicus atidžiau. Skelbiama, kad miestas gana sparčiai keičiasi – tampa daug žalesnis.
Jau kurį laiką Katovicai bando įveikti šalutinį anglių ekonomikos efektą – smogą. Paprastai lapkričio–balandžio mėnesiais miestą apgaubia sunkus smogas. Daugiau nei 80 proc. miesto namų apšildomi anglimis, o jas deginant į aplinką išmetamos nefiltruotos kietosios dalelės.
Maža to, aplinkosaugininkai teigia, kad dažnai deginamos prastos kokybės anglys. Pasak jų, per metus Katovicų gyventojo įkvėptas užterštas oras prilygsta 1711 surūkytoms cigaretėms. Aplinkosaugininkai netgi sukūrė skraidyklę, kuri, skraidydama virš miesto stogų ir kaminų, bando aptikti didžiausius aplinkos teršėjus.
Tiesa, pokyčiai vyksta ne tik ore, bet ir ant žemės. Vienas aplinkosaugininkas ir gatvės menininkas, pasivadinęs Guerilla Partisan Witold, kone kasdien mieste sodina medžius, krūmus ar gėles. Save dar vadinantis sodų partizanu, menininkas bando Katovicuose sukurti kaip įmanoma daugiau žaliųjų vietų.
Jis pripažįsta, kad nedidelius medžius vienoje ar kitoje vietoje jis sodina nelegaliai, bet priduria, kad ne viskas, kas nelegalu, yra blogai. Menininkas nusprendė nelaukti, kol vieno ar kito sprendimo imsis miesto ar šalies valdžia.
Aplinkosaugininkai taip pat stengiasi konsultuoti namų statybos bendroves, kurios skatinamos naudoti energiją taupančias naująsias technologijas. Žaliosios energijos specialistai tikina, kad, perėjus prie atsinaujinančios energetikos, šis sektorius Lenkijai jau 2030 m. galėtų sukurti 186 tūkst. darbo vietų, ir tai beveik 100 tūkst. vietų daugiau, nei šiandien gali pasiūlyti anglių pramonė.
Nors Vakarų Europoje atsinaujinančios energetikos nauda jau pripažinta, Lenkijoje skepticizmas šios energetikos atžvilgiu dominuoja. Kritikai teigia, kad tokia energetika per brangi ir nepatikima. Tokias nuotaikas pakursto ir valdančioji Teisės ir teisingumo partija, kuri nori pasiekti Europos klimato kaitos susitarimus skatindama ne atsinaujinančią energetiką, bet statydama naujas švarias anglių gamyklas.
Vis dėlto Lenkijos aplinkosaugininkai išlieka optimistiški. Jie teigia, kad pamažu bet susidomėjimas žaliosiomis technologijomis auga. Pavyzdžiui, Katovicuose siekiama pakeisti senus anglių šildytuvus naujesnėmis sistemomis. Tikimasi, kad šiai pietinei Lenkijos daliai pavyks greičiau prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos kadaise išgyveni, pavyzdžiui, industriniai Vokietijos regionai.
Klimato kaitos konferencija Katovicuose – puiki galimybė padėti tvirtus žingsnius pokyčių link. Anglių ekonomika vis dar išlieka šių laikų realybe, todėl apie pokyčius svarbu kalbėti su regionais, kurie nuo seno remiasi šia pramones šaka.
Parengta pagal užsienio spaudą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...