Pvz., iš kačių šeimininkų dažnai galima išgirsti tokį paaiškinimą: „Mano katė gyvena ant sofos ir niekada neišeina į lauką, tai kodėl aš turėčiau ją ženklinti ir registruoti?“
Dviejų savaičių terminas
Ženklinimas ir registravimas padeda šeimininkui susigrąžinti pabėgusį gyvūną augintinį. Tarp bepriežiūrių gyvūnų augintinių visada gali atsidurti ir ta katė, kuri „gyvena ant sofos ir niekur neišeina“, bet netyčia prasmukusi į laiptinę pasmalsauti atsiduria lauke.
Jeigu radote gyvūną augintinį, pirmiausia nuveskite jį pas veterinarą, ženklintoją arba į artimiausią gyvūnų prieglaudą, kad būtų patikrinta ar gyvūnas paženklintas mikroschema. Taip padėsite augintiniui sugrįžti namo.
Jeigu neturite galimybės priglausti gyvūno augintinio, kol atsiras jo šeimininkas, praneškite apie tai savivaldybės, kurioje rastas gyvūnas, administracijai. Ji organizuos laikinąją gyvūno augintinio globą. Jei per dvi savaites neatsiranda gyvūno savininkas, gyvūnas perduodamas globėjui, kuris toliau juo rūpinasi ir ieško naujo šeimininko.
Grįžta tik maža dalis
Ženklinimas ir registravimas padeda sumažinti ne tik bepriežiūrių, bet ir bešeimininkių kačių ir šunų skaičių. Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių, tačiau tik apie 15 proc. jų pavyksta grąžinti tikriesiems savininkams. Jei visi augintiniai būtų paženklinti ir registruoti, būtų lengviau nustatyti pasiklydusių gyvūnų savininkus ir sumažinti bešeimininkių gyvūnų skaičių.
Gyvūno tapatybės nustatymas pagal mikroschemos numerį ir įrašai Gyvūnų augintinių registre, gyvūno augintinio pase, kituose dokumentuose taip pat padeda sumažinti nelegalios prekybos gyvūnais augintiniais ir jų kontrabandos mastą.
Ar skausminga?
Kitas dažnai girdimas mitas – ši procedūra skausminga augintiniams. Iš tiesų gyvūno ženklinimas mikroschema – tai greita procedūra, paprastai sukelianti tik trumpalaikį dūrimo pojūtį. Ją atlieka veterinarijos gydytojas arba reikiamus mokymus baigęs ženklintojas, turintis prieigą prie Gyvūnų augintinių registro.
Šiuo metu rinkoje siūlomi įvairūs gyvūnų šėrimo ir išėjimo į lauką sprendimai: išmanūs dubenėliai, specialios landos su mikroschemų skaitytuvais, leidžiančiais patekti į pastatą tik tiems gyvūnams, kurių mikroschemų numeriai užregistruoti įrenginyje.
Paženklinti ir registruoti šunį, katę ar šešką reikia per 4 mėn. nuo gyvūno atsivedimo, bet ne vėliau kaip prieš perduodant jį kitam laikytojui ar savininkui. Įsigijus paženklintą ir registruotą augintinį, reikia atnaujinti jo savininko duomenis Gyvūnų augintinių registre.
Taip pat primintina, kad ženklinimas ir registravimas būtinas keliaujant su gyvūnais, o keliones palengvina turima vakcinacijos nuo pasiutligės informacija. Jeigu išvykdami atostogauti norėsite augintinį palikti gyvūnų viešbutyje, neženklinto ir neregistruoto augintinio niekas nepriims.
Dar vienas ženklinimo privalumas – šiuo metu rinkoje siūlomi įvairūs gyvūnų šėrimo ir išėjimo į lauką sprendimai: išmanūs dubenėliai ir specialios durų landos su mikroschemų skaitytuvais. Tokie įrenginiai atpažįsta gyvūną pagal mikroschemos numerį ir leidžia naudotis įrenginiu tik užregistruotiems augintiniams.
Ką rodo skaičiai?
Gyvūnų augintinių registro tvarkytojo – įmonės Žemės ūkio duomenų centro – interneto svetainėje, pasirinkę statistikos skiltį „Gyvūnų augintinių registro sistemos statistika“, galite susipažinti su metinėmis, mėnesinėmis ir kitomis ataskaitomis, taip pat sužinoti, kiek kiekvienoje savivaldybėje registruota šunų, kačių ir šeškų.
Gyvūnų augintinių registro 2026 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo paženklinta ir registruota 180 tūkst. kačių, 317 tūkst. šunų ir 538 šeškai. Pavasarį ir vasarą kas mėnesį registruojama 5–7 tūkst. kačių, šunų ir šeškų, o rudenį ir žiemą – po 3 tūkst.
Registrui pranešama ir apie mylimo augintinio netektį, todėl registruotų gyvūnų skaičius nuolat kinta.
Galima pasitikrinti
Daugiausia naujų augintinių šių metų rugpjūtį registruota Vilniaus (622 katės ir 358 šunys) ir Kauno (299 katės ir 178 šunys) miestų savivaldybėse. Mažiausiai – iki dešimties kačių per mėnesį – registruota Druskininkų, Ignalinos, Kupiškio, Lazdijų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Pasvalio, Rietavo, Skuodo, Šilalės, Varėnos ir Zarasų savivaldybėse, o iki dešimties šunų per mėnesį – Birštono, Druskininkų, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių, Rietavo ir Zarasų savivaldybėse.
Duomenis apie savo laikomus augintinius visada galite pasitikrinti per Elektroninius valdžios vartus, prisijungę prie Gyvūnų augintinių registro.
Dėl ženklinimo, registravimo, ar gyvūno augintinio duomenų keitimo visada galima kreiptis į veterinarijos gydytojus ar ženklintojus. Plačiau apie augintinių ženklinimą ir registravimą galite pasiskaityti Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse.
Naujausi komentarai