Karo žemė permirksta krauju ir nuodais: dėl įvykių Ukrainoje niokojama natūrali aplinka

  • Teksto dydis:

Ginkluoti konfliktai sukrečia ne tik žmones, stabdo ekonomikos vystymąsi. Karo metu tiesiogiai niokojama natūrali aplinka: padidėja oro, vandens ir dirvožemio tarša, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaupomis. „Karas yra košmaras ir žmonėms, ir gamtai. Jo poveikis aplinkai prasideda dar jam neprasidėjus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja docentė Violeta Kaunelienė.

Aplinką teršiantys junginiai

Kaip pastebi mokslininkė, karinės technikos judėjimas lemia ypač didelį degalų suvartojimą, o tai didina teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Vis dėlto didžiausias taršos šaltinis – sprogimai. Sprogstamosios medžiagos – tai organiniai azoto junginiai, žymimi trumpiniais TNT, RDX ir HMX.

„Sprogdikliuose naudojami švino junginiai. Be to, sprogmenyse yra ir kitų sunkiųjų metalų. Taigi vykstant bombardavimams didžiuliai kiekiai cheminių medžiagų pasklinda aplinkoje“, – sako V.Kaunelienė.

Pasak jos, toksiškiausi organiniai azoto junginiai – TNT ir RDX – pasižymi genotoksinėmis savybėmis, ypač vandens organizmams. Genetikoje genotoksiškumas apibūdina cheminių veiksnių savybes, kurios pažeidžia genetinę informaciją ląstelėje ir sukelia mutacijų. TNT, RDX ir HMX neigiamai veikia ir augalų fiziologiją.

„TNT laikoma potencialiai vėžį sukeliančia medžiaga. Sprogstamosios medžiagos ilgiau laikosi dirvožemyje, saulės šviesoje jos skyla, tad nelabai patvarios. Tiesa, skilimo produktai yra gana toksiški“, – teigia KTU CTF docentė.

Mokslininkė pažymi, kad sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties. Žmonių gyvenimui tokios teritorijos tampa nesaugios.

Gaisro žala – milžiniška

Karo metu labai daug gaisrų. Jie ne tik sunaikina žmonių namus, pastatus, laukinę gamtą, gyvūnų buveines, bet ir užteršia orą žmonių sveikatai kenksmingais teršalais. Gaisras į atmosferą išskiria anglies dioksidą – pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Anot V.Kaunelienės, gaisras yra nekontroliuojamas degimo procesas ir apskritai laikomas vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslininkės teigimu, ypač daug teršalų išsiskiria tuomet, kai dega naftos saugyklos. Be to, išgyvenimo tikslais deginamos atliekos, padangos.

„Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingi patvarūs organiniai teršalai – dioksinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos taip pat pasižymi vėžį, mutacijas sukeliančiomis savybėmis“, – sako docentė.

V.Kaunelienė tikina, kad bombarduojamų vietovių gyventojai kvėpuoja gaisro, sprogmenų, karinės technikos judėjimo sukeltu kietųjų dalelių ir kitų teršalų kokteiliu.

Grėsmė biologinei įvairovei

„Karo poveikis nepaprastai žalingas ekosistemoms. Be to, kad tiesiogiai naikinama flora ir fauna, sunaikinamos buveinės, pažeidžiamas dirvožemis ir paliekama didelė cheminė tarša“, – sako V.Kaunelienė.

Nors niekada nebuvo tiksliai apskaičiuota, kiek laukinės gamtos prarandama dėl karo – kiek žūsta gyvūnų, sudeginama augalų, kokia dalis biologinės įvairovės sunaikinama – kai kurie apytiksliai vertinimai pribloškia. Žurnalo „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, karinių konfliktų teritorijose gyvenančių didelių gyvūnų skaičius gali sumažėti iki 90 proc., o net vieni karo metai sukelia ilgalaikių nuostolių laukinei gamtai.

Sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties.

KTU CTF docentė pastebi, kad dar XX a. pradžioje buvo įprasta nereikalingą amuniciją skandinti jūrose ir vandenynuose.

„Vandenyse suskaičiuojama beveik 150 nuskandintos karo amunicijos telkinių – jų ypač gausu aplink Europą, Šiaurės Ameriką, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Tai ilgalaikis taršos šaltinis vandens ekosistemoms“, – tikina mokslininkė.

Nuo 1972 m. skandinti karo amuniciją draudžia Oslo ir Londono konvencijos, tačiau dalis karinės technikos karo metu nuskęsta ją pažeidus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo duomenimis, nuo aktyviosios karinio konflikto fazės pradžios Rusija neteko bent dešimties laivų, tarp kurių – ir milžiniškas Juodosios jūros karinio laivyno flagmanas „Moskva“.

Šimtai ekocido atvejų

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį KTU CTF docentė atkreipia dėmesį, tai, kad karo metu sprogdinamos gamyklos, įskaitant chemijos pramonės, iš kurių pasklinda dideli teršalų kiekiai. Be to, tokie pramoniniai objektai lieka be priežiūros.

„Ukrainos rytuose esantis Donbaso regionas – viena labiausiai industrializuotų teritorijų pasaulyje. Anglies kasybos ir sunkiosios pramonės istorija čia siekia 200 metų. 2014 m. prasidėjęs karas Donbase jau sukėlė didelio masto požeminio vandens užteršimą iš užtvindytų kasyklų. Šiuo metu nekontroliuojamų pramonės objektų, iš kurių bet kuriuo metu gali pasklisti tarša, Ukrainoje vis daugėja“, – sako V.Kaunelienė.

Okupantai stengiasi sunaikinti kuo daugiau infrastruktūros. Žinoma, kad tarp sunaikintų objektų yra ir nuotekų valymo įrenginių. Taigi, nevalytos nuotekos teka į upes, kitus vandens telkinius. Su lietaus nuotekomis į juos patenka teršalai iš kitų aplinkos terpių, ir taip tarša pernešama toli nuo karo zonos.

Ukrainoje fiksuojama šimtai nusikaltimų aplinkai, kurie gali būti kvalifikuojami kaip ekocidas. Ekocidas – tai didelio masto žala aplinkai ir ekosistemoms.

„Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl ekocido, Rusijai užgrobus Černobylio ir Zaporižios atomines elektrines. Tikėtina, kad sąrašas pildysis bandymu susprogdinti Kyjivo hidroelektrinės pylimą, naftos saugyklų, kitų pramonės objektų naikinimu. Ukraina, kaip, beje, ir Rusija, yra tarp nedaugelio valstybių, kurių teisinėse sistemose ekocidas yra apibrėžtas“, – pastebi KTU CTF docentė V.Kaunelienė.


Šiame straipsnyje: Violeta Kaunelienėtaršasunkieji metalaigaisro žalakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių