Senovinė kilmė

Įdomu, kad tuo metu Skandinavijoje taip pat buvo trumpauodegių ganyklinių šunų, iš jų gerai žinomas švedų valhundas. Tikėtina, kad šie šunys turėjo įtakos pembrukų raidai, atsižvelgiant į jų panašius bruožus ir laiką, kai jie atkeliavo į Velsą.

Kita vertus, manoma, kad kardiganai į Velsą atkeliavo kartu su senovės keltų gentimi apie 1200 m. pr. m. e., todėl tai viena seniausių ganyklinių veislių. Jie kilę iš teckel šeimos šunų, iš kurios kilęs ir taksas, teigiama corgiracevilnius pranešime žiniasklaidai.

Nepaisant nedidelio ūgio, korgiai yra puikūs ganytojai, pasižymintys vikrumu ir sumanumu. Pirmiausia jie buvo išvesti ir naudojami galvijams ganyti, tačiau jie gali ganyti avis ir net Velso ponius. Vienas iš paplitusių mitų apie šiuos šunis – dėl trumpų kojų jie lėti. Iš tikrųjų korgiai – neįtikėtinai greiti ir vikrūs.

Išvaizda: korgiai bene labiausiai išsiskiria savo trumpomis kojomis ir žaismingu, draugišku charakteriu. / canva.com nuotr.

Puikūs ganytojai

Korgių žemas svorio centras suteikia jiems stabilumo ir greičio, todėl jie gali daryti greitus ir staigius posūkius. Šis vikrumas labai svarbus ganant gyvulius, nes jie turi neatsilikti nuo daug didesnių ir greitesnių gyvulių ir juos kontroliuoti. Dėl mažo ūgio korgių greitis ir miklūs refleksai dažnai neįvertinami, tačiau bet kuris ūkininkas, dirbęs su korgiais, patvirtins jų puikius ganymo gebėjimus.

Dėl kompaktiško dydžio ir tvirto, žemo sudėjimo jie puikiai tinka ganyti bandas, nes lengvai išvengia didesnių gyvūnų smūgių ir įkandimų. Dėl žemo ūgio jie gali įgnybti galvijams į kojas, bet išvengti jų spyrių.

Trumpesnės kojos yra savaiminė mutacija, kurią gali turėti daugelio  veislių šunys, todėl negalima manyti, kad visi nykštukiniai šunys turi bendrus protėvius. Nepaisant, kad abi korgių veislės yra iš Velso kilę ir trumpas kojas turintys galvijų ganytojai, jie nėra artimai susiję. Priešingai, tai puikus konvergentinės evoliucijos pavyzdys, kai panašūs bruožai nepriklausomai vystosi skirtingose linijose.

Velso folklore teigiama, kad korgiai buvo mėgstamiausi fėjų karių žirgai. Pasak legendos, fėjos jodavo ant šių temperamentingų šunų į mūšį arba traukdavo jais savo karietas. Koks neįtikėtinas apie tai išeitų filmas? Holivudas tikrai kada nors tokį sukurs.

Ištvermingi trumpakojai

Korgių veislės svarba yra giliai įsišaknijusi Velso kultūroje. Šimtmečiais veislės raidą lėmė atšiauri Velso geografinė vietovė ir ūkininkų, kuriems šie šunys padėjo prižiūrėti gyvulius, poreikiai. Korgiai buvo veisiami kaip tvirti ir atsparūs, galintys ilgai dirbti bet kokiomis oro sąlygomis. Dėl savo aštrių pojūčių ir tvirtos darbo etikos jie tapo nepakeičiamais partneriais ūkiuose.

Šios veislės šunys buvo ne tik praktiški darbiniai šunys, bet ir mylimi draugai. Žaisminga prigimtis ir ištikimybė labai patiko jų šeimininkams. Šis dvejopas – darbininko ir augintinio – vaidmuo padėjo įtvirtinti korgių vietą Velso visuomenėje. Išskirtinė veislės išvaizda, trumpos kojos ir išraiškingas snukutis dar labiau prisidėjo prie jos žavesio ir populiarumo.

Simpatija: ypatingą dėmesį korgių veislės šunims rodė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II. Jos rūmuose šių šunų amsėjimo netrūko. / thatcorgiblog.com nuotr.

Karalienės aistra

Šiuolaikinėje istorijoje korgiai tapo kultūrinėmis ikonomis iš dalies dėl to, kad siejami su britų karališkąja šeima. Karalienės Elžbietos II meilė korgiams gerai žinoma. Dar 1933 m. ji įsigijo savo pirmąjį korgį vardu Dookie ir visą gyvenimą puoselėjo aistrą šiai veislei.

Per savo gyvenimą karalienė Elžbieta II turėjo daugiau kaip 30 korgių, todėl jie tapo britų karališkosios šeimos dalimi. Karalienės atsidavimas veislei atnešė jiems daug pasaulinio dėmesio ir populiarumo. Korgiai dažnai lydėjo karalienę, kai ji vykdė oficialias pareigas, ir tapo jos valdymo simboliu.

Tačiau svarbu pažymėti, kad, skirtingai nei veislės, specialiai išvestos tam, kad jas galėtų auginti aristokratai, pavyzdžiui, Kavalieriaus karaliaus Čarlzo spanielis ar pekinų veislės šunys, korgiai iš pradžių nebuvo laikomi karališka veisle.

Šis jų ypatingas statusas labiau priklauso nuo jų žavios asmenybės ir asmeninio karalienės Elžbietos II palankumo, o ne nuo istorinių sąsajų su kilmingumu. Korgių kelias nuo darbinio šuns iki karališko bendražygio yra puikus pavyzdys, kaip žavios savybės gali pakelti veislės statusą.

Tarptautinės lenktynės

Nuo galvijų ganytojo senovės Velse iki lenktynių šiuolaikiniame Vilniuje – korgiai ir toliau užkariauja viso pasaulio šunų mylėtojų širdis.

Nors korgių lenktynės vyksta ne Kaune, o Vilniuje, šiemet jose tikrai verta dalyvauti ne tik šios veislės keturkojams ir jų šeimininkams, bet ir visiems neabejingiems tokiai neeilinei pramogai. Šią vasarą Tarptautinės korgių lenktynės – dar ambicingesnės: renginys vyks net dvi dienas.

Rugpjūčio 23 d. sostinės Vingio parką užplūs trumpakojai bėgikai, jų šeimininkai ir tūkstančiai keturkojų gerbėjų, o rugpjūčio 24 d. Vilniaus Rotušės aikštėje, prie „Portalo“ skulptūros, vyks pasaulio korgių susitikimas.