– Skaitytojai domisi, ar yra patikimų kontraceptinių preparatų, galinčių numalšinti rują? Ar vis dėlto būtina šunis ir kates sterilizuoti / kastruoti, norint išvengti jų prieauglio?

– Kontraceptinės tabletės poveikis yra trumpas – savaitė ar dvi. Katėms duoti tabletes yra geriau dar neprasidėjus rujai, nors yra preparatas, kurį galima duoti ir jai prasidėjus. Tačiau tokie preparatai, ilgainiui juos vartojant, gali sukelti katės gimdos uždegimą. Reikia paminėti, kad egzistuoja ir vadinamoji cheminė kastracija / sterilizacija, kai gyvūnui po oda yra įdedamas specialus implantas, slopinantis lytinių hormonų išskyrimą. Jis veikia nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Tai yra tam tikra alternatyva operacijai. Šio metodo trūkumas – gana aukšta preparato kaina, be to, reikia nepamiršti laiku pakartotinai įdėti implantą.

Tuo atveju, kai gyvūno šeimininkas iš tiesų nenori turėti katės ar kalės palikuonių, katytę ar kalytę reiktų kuo anksčiau sterilizuoti. Daugelyje Europos valstybių ir JAV sterilizuojamos dešimties savaičių katytės. Pabrėžiu – mitas yra tai, kad būtina leisti katytei ar kalytei bent vieną kartą atsivesti kačiukų ar šuniukų. Be to, sterilizuotoms iki pirmos rujos patelėms iki minimumo sumažėja pieno liaukos vėžio rizika. Operaciją atlikus po ketvirtos rujos, prevencinio poveikio beveik nebelieka.

Priminsiu, kad kasmet gimstančių šuniukų ir kačiukų skaičius yra gerokai didesnis negu žmonių, norinčių ir galinčių juos auginti. Tad minėtų gyvūnų kastravimas ir sterilizavimas – tai būdas mažinti beglobių šunų ir kačių skaičių. Juk gerai žinome, kad nepageidauti keturkojai mažyliai dažnai patenka į gatvę, pasmerkiami valkatauti arba atsikratoma jų kitais būdais. Be to, kastravimas / sterilizavimas – tai kartu ir pats patikimiausias ir saugiausias būdas ateityje išvengti augintinio sveikatos problemų.

– Kuo skiriasi kastracija nuo sterilizacijos?

– Kastruojami patinai, prapjaunant jų kapšelį ir pašalinant sėklidės. Patelės sterilizuojamos pašalinant jų kiaušides, o kartais – ir gimdą. Tai sudėtingesnė už kastraciją procedūra, nes būtina atverti pilvo ertmę, tačiau abi šios operacijos atliekamos su narkoze ir yra visiškai neskausmingos. Šiandien Lietuvoje jau atliekamos patelių sterilizacijos laparoskopiniu būdu. Tai yra chriruginė technika, perimta žmonių medicinos praktika, kai per mažus vieną ar du pjūvius į pilvo ertmę įvedami optinis prietaisas ir chirurginis instrumentas, kuriais manipuliuojant pašalinamos kiaušidės. Po tokios procedūros gyvūnas gyja daug greičiau, jam mažiau skauda, lengvesnis tampa periodas po operacijos.

Be to, augintinį po operacijos galima pasiimti namo tą pačią dieną, kai tik baigiasi narkozės poveikis. Beje, gyvūnas prieš operaciją turi būti nešertas mažiausiai 12 val.

– Kokia rujos trukmė, įtaka gyvūno elgsenai?

– Kačių ruja pasireiškia mažiausiai kelis kartus per metus. Be to, katės gali vesti kačiukus iki pat gilios senatvės. Rujos metu katės kniaukia, raičiojasi ant nugaros, tampa dirglios, gali pradėti šlapintis bute ar name. Katinai yra linkę įsivelti į konkurencines kovas su savo gentainiais, dėl to dažnai tampa veterinarijos gydyklų pacientais. Be to, nekastruotas katinas nemalonaus kvapo šlapimu žymi savo teritoriją net ir kambaryje, gali toli pabėgti nuo namų, ieškodamas katės.

Kalės paprastai rujoja dukart per metus. Ruja trunka vidutiniškai tris savaites ir pasireiškia kraujavimu iš lytinių takų. Tokiu metu šunys pradeda labai domėtis kale ir todėl ją reikia labai atidžiai saugoti nuo atsitiktinio susikergimo su patinu. Antraip neišvengiama šuniukų.

Kai kurie lytiškai subrendę nekastruoti šunys tampa agresyvūs, lipa ant kitų šunų ar net žmonių. Patinas iš labai toli užuodžia rujojančios patelės feromonus, todėl gali nubėgti toli nuo namų, patekti po automobilio ratais, ieškodamas kalės.

– Kokios ligos gresia nesterilizuotiems ir nekastruotiems gyvūnams?

– Reikia žinoti, kad nėštumas ir gimdymas patelėms – didelis stresas tiek gyvūnui, tiek jo šeimininkui. Nėštumo metu itin pasikeičia gyvūno medžiagų apykaita, todėl gali paūmėti kai kurie lėtiniai susirgimai. Pats gimdymo procesas yra gana sudėtingas ir ne visuomet vyksta pakankamai sklandžiai. Kartais tenka atlikti cezario pjūvį, o tai gana rizikinga operacija tiek patelės, tiek ir jos palikuonių atžvilgiu.

Gana didelis procentas vyresnio amžiaus nesterilizuotų kalių suserga pūlingu gimdos uždegimu – piometra. Klinikinius šio susirgimo požymius gyvūno šeimininkui sunku pastebėti, todėl kalyčių savininkai į veterinarijos gydytoją kreipiasi dažniausiai tik tada, kai liga jau būna pažeidusi keturkojės augintinės inkstus, kepenis ir pan. Šios ligos atveju dažniausiai pašalinama gimda. Tiesa, reikia paminėti, kad piometrą galima gydyti ir medikamentais, tačiau ir išgydžius, po kitos rujos galimas ligos atsinaujinimas. Tik laiku sterilizuotos patelės išvengia minėtos problemos. Priminsiu, kad moksliškai įrodyta, jog ankstyva sterilizacija iki minimumo sumažina ir kalytės pieno liaukos vėžio tikimybę.

Na, o laiku kastruoto šuniuko senatvėje nekamuos prostatos ligos.

– Jūs vis pabrėžiate, kad šuniukai ir kalytės turi būti kastruojami / sterilizuojami laiku? Kada tas auksinis laikas minėtoms operacijoms?

– Įprasta operuoti 6–12 mėn. amžiaus gyvūnus, tačiau dabar daugelis veterinarijos gydytojų naudoja pažangiausias narkozės technologijas. Tad galima operuoti netgi aštuonių savaičių amžiaus katytes ar šuniukus. Nėra jokių įrodymų, kad ankstyva sterilizacija / kastracija turi kokios nors neigiamos įtakos tolesniam gyvūno augimui.

– Ar galima / verta kastruoti / sterilizuoti brandesnio amžiaus gyvūną?

– Šioms operacijoms nėra jokios amžiaus ribos. Galima sterilizuoti pateles, kurios jau turėjo palikuonių arba, atliekant joms cezario pjūvį, jei gyvūnų šeimininkai taip nusprendžia.

Galima kastruoti ir vyresnio amžiaus patinus. Reikia žinoti, kad senstant šuniui ar katinui silpsta ir jų lytiniai instinktai ir su tuo susijusi nepageidautina elgsena. Senesniems šunims dažnai atsiranda prostatos patologijos, ir tokio gyvūno kastracija rekomenduotina kaip gydymo būdas.

– Paplitusi nuomonė, kad kastruoti / sterilizuoti gyvūnai tampa tingūs, nutunka?

– Sterilizacija / kastracija neturi jokio didesnio poveikio nei augintinio išvaizdai, nei būdui, išskyrus tai, kad išnyksta lytinis potraukis bei su tuo susijusi elgsena. Be to, daugelis savininkų pastebi, kad jų augintiniai po operacijos tampa net meilesni ir žaismingesni. Žinoma, gyvūnui, turinčiam polinkį į antsvorį, sterilizacija / kastracija gali šį procesą paspartinti. Tokius atvejus reiktų iš anksto aptarti su savo veterinarijos gydytoju, kuris rekomenduos atitinkamą dietą.

– Kokios galimos neigiamos sterilizavimo / kastravimo pasekmės ir ar jos dažnos?

– Viena iš neigiamų procedūros pasekmių po kastracijos – šlapimo nelaikymas. Dažniausiai tai pasireiškia didelių veislių kalėms (niufaundlandams, senbernarams), turinčioms antsvorį, o ypač – kirptauodegėms (dobermanams, rotveileriams, bokseriams – ypatingai). Šių veislių šunims komplikacijos rizika siekia apie 20 proc. Anksčiau tai buvo didelė problema, tačiau dabar, atsiradus naujiems vaistiniams preparatams, šlapimo nelaikymą gana sėkmingai pavyksta gydyti medikamentais.

– Dėkojame už pokalbį.