- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Modernios veterinarijos klinikos "Kauno veterinarijos praktika" vadovą dr. Saulių Laurusevičių – žinomą Lietuvoje veterinarijos gydytoją – reprodukcijos specialistą kalbinome apie daugeliui šuniukų ar kačiukų šeimininkams opią problemą – kaip išvengti nelauktų keturkojų palikuonių.
– Skaitytojai domisi, ar yra patikimų kontraceptinių preparatų, galinčių numalšinti rują? Ar vis dėlto būtina šunis ir kates sterilizuoti / kastruoti, norint išvengti jų prieauglio?
– Kontraceptinės tabletės poveikis yra trumpas – savaitė ar dvi. Katėms duoti tabletes yra geriau dar neprasidėjus rujai, nors yra preparatas, kurį galima duoti ir jai prasidėjus. Tačiau tokie preparatai, ilgainiui juos vartojant, gali sukelti katės gimdos uždegimą. Reikia paminėti, kad egzistuoja ir vadinamoji cheminė kastracija / sterilizacija, kai gyvūnui po oda yra įdedamas specialus implantas, slopinantis lytinių hormonų išskyrimą. Jis veikia nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Tai yra tam tikra alternatyva operacijai. Šio metodo trūkumas – gana aukšta preparato kaina, be to, reikia nepamiršti laiku pakartotinai įdėti implantą.
Tuo atveju, kai gyvūno šeimininkas iš tiesų nenori turėti katės ar kalės palikuonių, katytę ar kalytę reiktų kuo anksčiau sterilizuoti. Daugelyje Europos valstybių ir JAV sterilizuojamos dešimties savaičių katytės. Pabrėžiu – mitas yra tai, kad būtina leisti katytei ar kalytei bent vieną kartą atsivesti kačiukų ar šuniukų. Be to, sterilizuotoms iki pirmos rujos patelėms iki minimumo sumažėja pieno liaukos vėžio rizika. Operaciją atlikus po ketvirtos rujos, prevencinio poveikio beveik nebelieka.
Priminsiu, kad kasmet gimstančių šuniukų ir kačiukų skaičius yra gerokai didesnis negu žmonių, norinčių ir galinčių juos auginti. Tad minėtų gyvūnų kastravimas ir sterilizavimas – tai būdas mažinti beglobių šunų ir kačių skaičių. Juk gerai žinome, kad nepageidauti keturkojai mažyliai dažnai patenka į gatvę, pasmerkiami valkatauti arba atsikratoma jų kitais būdais. Be to, kastravimas / sterilizavimas – tai kartu ir pats patikimiausias ir saugiausias būdas ateityje išvengti augintinio sveikatos problemų.
– Kuo skiriasi kastracija nuo sterilizacijos?
– Kastruojami patinai, prapjaunant jų kapšelį ir pašalinant sėklidės. Patelės sterilizuojamos pašalinant jų kiaušides, o kartais – ir gimdą. Tai sudėtingesnė už kastraciją procedūra, nes būtina atverti pilvo ertmę, tačiau abi šios operacijos atliekamos su narkoze ir yra visiškai neskausmingos. Šiandien Lietuvoje jau atliekamos patelių sterilizacijos laparoskopiniu būdu. Tai yra chriruginė technika, perimta žmonių medicinos praktika, kai per mažus vieną ar du pjūvius į pilvo ertmę įvedami optinis prietaisas ir chirurginis instrumentas, kuriais manipuliuojant pašalinamos kiaušidės. Po tokios procedūros gyvūnas gyja daug greičiau, jam mažiau skauda, lengvesnis tampa periodas po operacijos.
Be to, augintinį po operacijos galima pasiimti namo tą pačią dieną, kai tik baigiasi narkozės poveikis. Beje, gyvūnas prieš operaciją turi būti nešertas mažiausiai 12 val.
– Kokia rujos trukmė, įtaka gyvūno elgsenai?
– Kačių ruja pasireiškia mažiausiai kelis kartus per metus. Be to, katės gali vesti kačiukus iki pat gilios senatvės. Rujos metu katės kniaukia, raičiojasi ant nugaros, tampa dirglios, gali pradėti šlapintis bute ar name. Katinai yra linkę įsivelti į konkurencines kovas su savo gentainiais, dėl to dažnai tampa veterinarijos gydyklų pacientais. Be to, nekastruotas katinas nemalonaus kvapo šlapimu žymi savo teritoriją net ir kambaryje, gali toli pabėgti nuo namų, ieškodamas katės.
Kalės paprastai rujoja dukart per metus. Ruja trunka vidutiniškai tris savaites ir pasireiškia kraujavimu iš lytinių takų. Tokiu metu šunys pradeda labai domėtis kale ir todėl ją reikia labai atidžiai saugoti nuo atsitiktinio susikergimo su patinu. Antraip neišvengiama šuniukų.
Kai kurie lytiškai subrendę nekastruoti šunys tampa agresyvūs, lipa ant kitų šunų ar net žmonių. Patinas iš labai toli užuodžia rujojančios patelės feromonus, todėl gali nubėgti toli nuo namų, patekti po automobilio ratais, ieškodamas kalės.
– Kokios ligos gresia nesterilizuotiems ir nekastruotiems gyvūnams?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gamtoje – raudonos linijos: nežinantiems ribų gresia baudos
Atbudusi gamta traukia keliauti į miškus, paupius ir paežeres, tačiau reikia žinoti ir ribas. Ypač tiems, kurie pernelyg prisirišę prie automobilių. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje šurmuliavo moksleiviai
Lietuvos jūrų muziejuje praėjusią savaitę šurmuliavo kaip niekada daug moksleivių. Penktadienį jie rinkosi į renginį „Matyti MĖLYNAI – veikti ŽALIAI. Dedikacija jūrai“, skirtą Europos jūros dienai paminėti. Klaipėdos &b...
-
Pajūrio pievose – mažasis varpenis
Poledynmečio reliktu vadinama itin reta paparčių rūšis įsitvirtina pajūrio pievose. Prieš trejetą metų tikra sensacija tapo Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojų atrasta mažųjų varpenių augavietė. ...
-
Tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ surinkta tonos šiukšlių3
Antrą kartą Lietuvoje vykusioje Valstybinių miškų urėdijos organizuojamoje miškų tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ šeštadienį surinkta dešimtys tonų šiukšlių, pranešė Aplinkos mi...
-
Prasideda vėjažuvių žvejyba: egzotinės išvaizdos žuvys pasiduoda ne kiekvienam2
Pajūrio žvejai jau mėgaujasi vėjažuvių žvejyba, kuri šį pavasarį vėluoja kone pusę mėnesio. Egzotinės išvaizdos žuvų žvejyba gali būti nepaprastai įdomi, nes šios jūrinės žuvys pasiduoda ne kiekvienam žvejui. ...
-
Klaipėdos botanikos sode vyko Žavadienis: lankytojai išrinko gražiausią žiedą3
Jau dešimtmetį gegužės 18-oji pasaulyje minima kaip Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Visi gyvenantieji sparčiu XXI amžiaus tempu bent šią dieną raginami stabtelėti ir pasidžiaugti gamta, kuri gegužės vidury yra pačiame žyd...
-
Moksleiviams – apie Baltijos delfiną: prie mūsų krantų šis svečias yra itin retas
Tarptautinės jūros kiaulės dienos kasmet nepraleidžiantis Lietuvos jūrų muziejus pakvietė jaunuosius klaipėdiečius susipažinti su šiuo retu gyvūnu, dar vadinamu Baltijos delfinu arba banginuku, kuris, deja, beveik išnykęs dėl labai d...
-
Auksaspalviai retriveriai – ištikimi auksinio būdo draugai3
Vilniečių Gabartų šeima – Lina, Renaldas ir jų dukra Dovilė – prieš daugiau nei 20 metų įsigijo pirmąjį savo šunį – auksaspalvį retriverį. Ir nors tąkart gerokai nudegė ieškodami pigiausios alternatyv...
-
Pavojingo augalo plitimas uostamiestyje – suvaldytas6
Aplinkos ministerija vien pernai skyrė per pusę milijono eurų Sosnovskio barščiui naikinti savivaldybėse. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, jog uostamiestyje šie barščiai nėra paplitę ir jų augimas suvaldytas, todėl miest...
-
Saugomos teritorijos: kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Šios vertingiausios ir gražiausios mūsų krašto vietovės labai mėgstamos lankytojų, nors dar nedaugelis supranta būtinybę jas saugoti. ...