- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtosaugos ekspertai šią savaitę sulaukė daugiau nei 10 skambučių iš žmonių, savo valdose aptikusių šikšnosparnių, tačiau būna, kad tiek kreipiasi vos per vieną dieną. Daugiausiai – iš Vilniaus ir Kauno, kitų didmiesčių. Mokslininkai džiaugiasi kiekvienu skambučiu ir informacija apie šiuos saugomus gyvūnus, nes tai padeda geriau pažinti mūsų šalyje gyvenančią jų populiaciją.
Nuotraukoje matomas dvispalvis plikšnys pas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Metodinio-analitinio centro gamtosaugininkus atkeliavo po viešnagės viename Vilniaus daugiaaukščiame biurų pastate.
Šikšnosparniui pasisekė, kad jį ten aptiko neabejingi žmonės ir apie tai informavo centro atstovus. Žinduolis pastate buvo pakliuvęs į rimtą bėdą. Paspaudus šaltukui sugalvojo slėptis pastato viduje, tačiau įstrigo stoglangyje.
Anot gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, dvispalvis plikšnys buvo apžiūrėtas, pagirdytas, ir galės miegodamas laukti, kol lauke bent kiek atšils. "Lauke oro temperatūrai perkopus virš 0 °C, bus paleistas į laisvę kuo arčiau sugavimo vietos", – aiškino R.Karpuška. Į jį turėtų kreiptis radusieji šikšnosparnius Vilniuje ar aplink jį. Kitur gyvenančiųjų skambučių laukia Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.
Jis pasakojo, kad šaltuoju metų laiku į žmonių naudojamas patalpas – butus, biurus, dirbtuves, rūsius, palėpes, balkonus ir pan. dažniausiai patenka dvispalviai plikšniai (Vespertilio murinus) ir vėlyvieji šikšniai (Eptesicus serotinus).
Skambučių apie netikėtas radybas D. Makavičius ir jo kolegos daug daugiau sulaukia staiga atšalus ar atšilus orams. Pasikeitus oro temperatūrai rasta žiemoti vieta šikšnosparniams pasirodo ne tokia jau ir tinkama (tampa per karšta ar per vėsu), tad puola ieškoti tinkamesnės, ir, pasitaiko, kad lenda pro atvirus langus, į ventiliacijos angas, kitokius plyšelius.
"Anksčiau radę šikšnospanį gyventojai neretai jų išsigąsdavo, vos ne ieškodavo šlepetės, kuria būtų bandę gintis. Dabar skambina su klausimu, kaip šiems gyvūnams padėti, o ne kaip jų atsikratyti", – kalbėjo D. Makavičius.
Anot jo, gyvūnas neretai patenka tarsi į spąstus ir nesugeba išskristi iš patalpos. Ilgai negavęs vandens jis žus. Todėl radus šikšnosparnį, jeigu lauke nespaudžia šaltis, jį galima išleisti į lauką, kitu atveju kelias dienas palaikyti, pavyzdžiui, batų dėžutėje, pabandžius jį pagirdyti iš šaukštelio. Jeigu bus ištroškęs, atsigers. Galima vandens pabandyti palikti įpilto šalia.
Jeigu svečią radote uždaroje patalpoje, iš kurios jis savo noru esant reikalui negalės pasišalinti, arba negalite ramiai susigyventi su jo kaimynyste, skambinkite žemiau nurodytais kontaktais ir specialistai jus išsamiau pakonsultuos, ką daryti, o taip pat apsidžiaugs jūsų suteikta kaip įmanoma išsamesne informacija apie rastą šikšnosparnį.
Ką tiksliai daryti?
Atminkite, kad pulti vyti lauk yra ne pati geriausia idėja. "Išgąsdintas šikšnosparnis tik blaškysis po patalpą ir nuo mosavimų rankomis greičiau kelio į lauką nesuras", – perspėjo R.Karpuška.
Štai jo išsamesni patarimai:
Jei šikšnosparnio nebijote, tuomet susiraskite sandariai uždaromą, tačiau orui pralaidžią dėžutę (pvz., nuo batų) arba plastikinį indą. Gali prireikti ir kietesnio, bet plono popieriaus lapo. Dėl savo ir šikšnosparnio saugumo užsimaukite pirštines.
Nuimkite ant sienos, užuolaidos ar kitoje vietoje tupintį šikšnosparnį, įdėkite į dėžutę ir ją uždenkite. Jei nenorite imti šikšnosparnio rankomis, o šikšnosparnis tupi ant sienos, tuomet jį uždenkite dėžute. Tarp dėžutės ir sienos braukdami tvirto popieriaus lapu šikšnosparnį nuo sienos nubraukite į dėžutę. Dėžutę su šikšnosparniu uždenkite.
Šikšnosparnį lauke galima išleisti tik tuomet, jei ten ne minusinė temperatūra. Išleidžiant negalima išmesti į orą ar palikti ant žemės. Reiktų šikšnosparnį palikti bent 1 m aukštyje padėtą ant palangės ar kitos atbrailos.
Jei nežinote kaip geriau pasielgti ar šikšnosparniams jaučiate panišką baime, tuomet susisiekite su šikšnosparnių apsaugos specialistais.
Jei esate vilnietis, ar gyvenate netoli šio miesto, drąsiai kreipkitės į VSTT Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertą Remigijų Karpušką (Vilnius) tel. +370 684 63709.
Jei gyvenate kitame mieste, tuomet rekomenduojame susisiekti su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininku Deividu Makavičiumi (Mažeikiai) tel. +370 620 30707.
Šiems specialistams labai svarbi visa informacija apie aptiktus šikšnosparnius, todėl laukia ir laiškų su apsilankiusių šikšnosparnių nuotraukomis adresu remigijus.karpuska@vstt.lt.
Lietuvoje iš viso gyvena 14 rūšių šikšnosparniai, kai kurių rūšių atstovai žiemoti išskrenda į šiltesnius kraštus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...